Išm 12, 13. 16–19 Tu suteiki vietos atgailai už nuodėmes
Skaitinys iš Išminties knygos.
Be tavęs nėra kito Dievo,
kuris viskuo rūpintųsi
ir kuriam turėtumei įrodyti,
kad tu nesi neteisingai pasmerkęs.
Juk tavo jėga yra teisumo šaltinis, –
visa valdydamas, tu gali visų ir pasigailėti.
Juk tu parodai savo jėgą,
kai netikima tavo visagalybe,
ir baudi įžūlumą tų, kurie ją pažįsta.
Nors esi visavalės jėgos, teisi atlaidžiai
ir didžiu atlaidumu mus valdai,
nes, kai panori, jėga tau tarnauja.
Tokiais darbais tu pamokei savo tautą,
kad teisus žmogus turi mylėti žmones,
ir savo vaikams davei gerą viltį,
nes suteiki vietos atgailai už nuodėmes.
Tai Dievo žodis.
Ps 85 (86), 5–6. 9–10. 15–16a (P.: 5a) P. Tu, Viešpatie, atlaidus ir geras.
Juk tu, Viešpatie, atlaidus ir geras, *
pilnas ištikimos meilės visiems, kurie tavęs šaukias.
Viešpatie, mano maldos paklausyki, *
išgirsk maldavimą pasigailėti. – P.
Visos tavo sukurtosios tautos,
ateis ir tau, Viešpatie, lenksis, – *
jos šlovins tavąjį vardą.
Nes didis esi ir darai nuostabiausius darbus, – *
tu vienintelis Dievas. – P.
Bet tu, Viešpatie, esi malonus ir gailestingas, *
visada kantrus ir ištikimas, be galo geras.
Pažvelk į mane ir pagailėki; *
suteik stiprybės savo tarnui. – P.
Rom 8, 26–27 Dvasia užtaria mus neišsakomais maldavimais
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško romiečiams.
Broliai ir seserys!
Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsais. Širdžių Tyrėjas žino Dvasios troškimus, kad ji užtaria šventuosius pagal Dievo norą.
Tai Dievo žodis.
Plg. Mt 11, 25 P. Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve,
dangaus ir žemės Viešpatie,
kad Karalystės paslaptis
apreiškei mažutėliams. – P. Aleliuja.
Ilgoji forma Mt 13, 24–43
Trumpoji forma Mt 13, 24–30 Palikite abejus augti iki pjūčiai
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu Jėzus pateikė minioms kitą palyginimą:
„Su Dangaus Karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą. Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau.
Kai želmuo paūgėjo ir išplaukėjo, pasirodė ir raugės. Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?’ Jis atsakė: ‘Tai padarė mano priešas’. Tarnai pasisiūlė: ‘Jei nori, mes eisime ir jas išravėsime’. Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais, ravėdami rauges, neišrautumėte su jomis ir kviečių. Palikite abejus augti iki pjūties. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: ‘Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną’.“
Jėzus pateikė jiems dar vieną palyginimą: „Su Dangaus Karalyste yra kaip su garstyčios grūdeliu, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje. Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs esti didesnis už daržoves ir pavirsta medeliu; net padangių sparnuočiai atskrenda ir susisuka lizdus jo šakose.“
Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: „Su Dangaus Karalyste yra kaip su raugu, kurį moteris ėmė įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo.“
Visa tai Jėzus kalbėjo minioms palyginimais, ir be palyginimų jis jiems nekalbėjo. Išsipildė, kas buvo per pranašą pasakyta:
Aš atversiu savo burną palyginimais, išpasakosiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus.
Paleidęs minias, Jėzus keliavo namo. Prie jo priėjo mokiniai ir prašė: „Išaiškink mums palyginimą apie rauges dirvoje.“
Jis atsiliepė: „Sėjantysis gerą sėklą yra Žmogaus Sūnus. Dirva – tai pasaulis. Gera sėkla – Karalystės vaikai, o raugės – piktojo vaikai. Jas pasėjęs priešas – velnias. Pjūtis – tai pasaulio pabaiga, o pjovėjai – angelai.
Taigi kaip surenkamos ir sudeginamos raugės, taip bus ir pasaulio pabaigoje. Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios iš jo Karalystės visus papiktintojus bei nedorėlius ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas. Tuomet teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo Karalystėje.
Kas turi ausis, teklauso!“
Tai Viešpaties žodis.
************************
1 Kar 3, 5. 7–12 Prašei sau įžvalgumo
Skaitinys iš Pirmosios Karalių knygos.
Anomis dienomis Viešpats pasirodė Saliamonui naktį sapne. „Prašyk, ko nori, kad tau duočiau“, – tarė Viešpats.
Saliamonas atsakė: „O Viešpatie, mano Dieve, tu padarei savo tarną karaliumi mano tėvo Dovydo vietoje, nors aš esu tik jaunas vaikinas. Dar nežinau nei kaip išeiti, nei kaip pareiti. O tavo tarnas yra tautoje, kurią tu išsirinkai, gausioje tautoje, kuri dėl gausybės negali būti nei apskaičiuota, nei suskaityta. Todėl suteik savo tarnui imlią širdį, kad galėtų valdyti tavo tautą ir suprastų, kas gera ir kas pikta. Juk kas kitaip gali valdyti šią tavo gausią tautą?“
Saliamo prašymas rado malonę Viešpaties akyse. Dievas jam tarė: „Kadangi tu to prašei, – neprašei nei ilgo gyvenimo ir turtų sau, neprašei nei savo priešų gyvasties, bet prašei sau imlaus įžvalgumo, kad galėtumei žinoti, kas yra teisinga, – dabar aš tau įvykdau, kaip prašei. Iš tikrųjų suteikiu tau išmintingą ir įžvalgią širdį. Tokio kaip tu nebuvo prieš tave ir toks kaip tu nekils po tavęs.“
Tai Dievo žodis.
Ps 118 (119), 57 ir 72. 76–77. 127–128.
129–130 (P.: 97a) P. O, koks brangus man, Viešpatie, Mokymas tavo!
Viešpatie, tu – mano likimas; *
pasižadu laikytis tavo žodžių.
Mokymas iš tavo lūpų man daug brangesnis *
už tūkstantį aukso ir sidabro luitų. – P.
Tavo gerumas mane tepaguodžia, *
kaip savo tarnui esi pažadėjęs.
Teaplanko tavo gailestingumas, kad gyvas išlikčiau, *
nes tavo Mokymas mane gaivina. – P.
Tavo įsakymai iš tikrų jų man brangūs, *
už auksą brangesni – už gryną auksą.
Kreipiu savo žingsnius pagal įsakus tavo, *
pakęst negaliu sukto kelio. – P.
Tavo įsakai – nuostabūs, *
todėl aš jų laikausi.
Tavo žodžių skaidrumas apšviečia, *
net neišmanėlius įžvalgos pamoko. – P.
Rom 8, 28–30 Jis iš anksto paskyrė mus tapti panašiais
į jo Sūnaus pavidalą
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško romiečiams.
Broliai ir seserys!
Mes žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems. O kuriuos jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašius į jo Sūnaus pavidalą, kad šis būtų pirmgimis iš daugelio brolių.
Kuriuos jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė; kuriuos pašaukė, tuos ir nuteisino; kuriuos nuteisino, tuos ir išaukštino.
Tai Dievo žodis.
Plg. Mt 11, 25 P. Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve,
dangaus ir žemės Viešpatie,
kad Karalystės paslaptis
apreiškei mažutėliams. – P. Aleliuja.
Ilgoji forma Mt 13, 44–52
Trumpoji forma Mt 13, 44–46 Parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu Jėzus bylojo minioms:
„Su Dangaus Karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą.
Vėl su Dangaus Karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį.“
„Ir vėl su Dangaus Karalyste yra kaip su ežeran metamu tinklu, užgriebiančiu įvairiausių žuvų. Kai jis pilnas, jį išvelka į krantą, susėda ir surenka gerąsias į indus, o netikusias išmeta. Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerų jų ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.
Ar supratote visa tai?“
Jie jam sako: „Taip“.
Tuomet jis tarė: „Todėl kiekvienas Rašto aiškintojas, tapęs Dangaus Karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų.“
Tai Viešpaties žodis.
*********************************
Iz 55, 1–3 Pirkite duonos ir valgykite!
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Štai ką sako Viešpats: „Visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens! Net jei ir pinigų neturite, ateikite, pirkite duonos ir valgykite! Ateikite, pirkite vyno ir pieno – be pinigų ir be kainos!
Kodėl mokate pinigus už tai, kas nėra duona, ir savo uždarbiu – už tai, kas nepasotina? Paklausykite manęs, ir valgysite tai, kas gera, gardžiuositės skanėstais.
Ateikite pas mane, rūpestingai klausykitės, kad turėtumėte gyvenimą. Aš amžinąją sandorą su jumis sudarysiu, remdamasis savo ištikima meile Dovydui.“
Tai Dievo žodis.
Ps 144 (145), 8–9. 15–16. 17–18 (P.: plg. 16) P. Viešpatie, atveri savo ranką ir mus sotini dosniai.
Viešpats atlaidus ir gailestingas, *
rūstaut negreitas ir pilnas gerumo.
Geras kiekvienam yra Viešpats, *
visiems savo kūriniams gailestingas. – P.
Visų akys su viltimi į tave atsigręžę, – *
tu duodi alkstantiems peno, kai reikia.
Atveri savo ranką *
ir sotini dosniai visa, kas gyva. – P.
Visi Viešpaties keliai yra teisūs *
ir visi jo darbai gailestingi.
Viešpats artimas kiekvienam, kas jo šaukias, – *
visiems, kas jo nuoširdžiai trokšta. – P.
Rom 8, 35. 37–39 Jokie kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės,
kuri yra Kristuje
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams.
Broliai ir seserys!
Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?
Tačiau visa mes lengvai nugalime dėlei to, kuris mus pamilo. Ir aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.
Tai Dievo žodis.
Mt 4, 4b P. Aleliuja. – Žmogus gyvas ne vien duona,
bet ir kiekvienu žodžiu,
kuris išeina iš Dievo lūpų. – P. Aleliuja.
Mt 14, 13–21 Visi pavalgė iki soties
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu Jėzus, išgirdęs apie Jono Krikštytojo mirtį, laiveliu nuplaukė į dykvietę, į vienumą. Minios sužinojo ir iš miestų pėsčiomis nusekė paskui. Kai išlipo į krantą ir pamatė daugybę žmonių, Jėzui pagailo jų, ir jis išgydė jų ligonius.
Atėjus vakarui, prisiartino mokiniai ir tarė: „Vietovė tuščia, ir jau vėlus metas. Atleisk žmones, kad, nuėję į kaimus, nusipirktų maisto.“
Jėzus atsakė: „Nėra reikalo jiems iš čia eiti. Jūs duokite jiems valgyti.“
Jie atsiliepė: „Mes čia teturime penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis.“
Jėzus tarė: „Atneškite man juos.“
Ir, liepęs miniai susėsti ant žolės, jis paėmė penkis kepaliukus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė mokiniams, o tie dalijo žmonėms. Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko nulikusius kąsnelius, iš viso dvylika pilnų pintinių. O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų, be moterų ir vaikų.
Tai Viešpaties žodis.
***************************
1 Kar 19, 9a. 11–13a Stok ant kalno prieš Viešpatį
Skaitinys iš Pirmosios Karalių knygos.
Anomis dienomis Elijas atėjo prie Dievo kalno Horebo ir, įlindęs į olą, joje praleido naktį. Tada jį pasiekė Viešpaties žodis:
„Išeik laukan, – jis pašaukė, – ir stovėk ant kalno prieš Viešpatį, nes Viešpats praeis.“ Pūtė didelis vėjas, jis buvo toks stiprus, kad skaldė kalnus ir trupino į gabalus uolas prieš Viešpatį, bet Viešpaties nebuvo vėjyje. Po vėjo – žemės drebėjimas, bet Viešpaties nebuvo žemės drebėjime. Po žemės drebėjimo – ugnis, bet Viešpaties nebuvo ugnyje. O po ugnies – švelnios tylos balsas. Jį išgirdęs, Elijas apsigaubė veidą skraiste ir išėjęs atsistojo prie olos angos.
Tai Dievo žodis.
Ps 84 (85), 9ab–10. 11–12. 13–14 (P.: 8) P. Viešpatie, parodyk mums savo ištikimąją meilę
ir mus išgelbėk.
Klausausi, ką Viešpats Dievas kalba; *
jis skelbia ramybę tautai – savo ištikimiesiems.
Iš tikrų jų arti yra išgelbėjimas †
visiems, kurie pagarbiai jo bijo, *
kad jo Garbė mūsų krašte pasiliktų. – P.
Susitiks tiesa ir ištikimoji meilė, *
bučiuosis ramybė ir teisumas.
Žels teisybė iš žemės, *
žvelgs iš dangaus Dievo teisumas. – P.
Tikrai Viešpats suteiks, kas gera, *
ir mūsų žemė duos gausų derlių.
Žengs jo priekyje teisumas, *
nutiesdamas taką jo žingsniams. – P.
Rom 9, 1–5 Man mieliau būtų pačiam būti atmestam vietoj savo brolių
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško romiečiams.
Broliai ir seserys!
Sakau tiesą Kristuje, nemeluoju – tai liudija ir mano sąžinė Šventojoje Dvasioje, kad labai liūdžiu ir nuolat širdį man skauda.
Man mieliau būtų pačiam būti prakeiktam ir atskirtam nuo Kristaus vietoj savo brolių ir seser , tautiečių pagal kūną. Jie yra izraelitai, turintys įvaikystę, garbę, sandoras, įstatymų leidybą, Dievo garbinimą ir pažadus; jiems priklauso protėviai, ir iš jų kūno atžvilgiu yra kilęs Kristus – visiems viešpataujantis Dievas, šlovingas per amžius. Amen!
Tai Dievo žodis.
Ps 129 (130), 5 P. Aleliuja. – Aš laukiu Viešpaties pagalbos
ir jo žodžiu pasikliauju. – P. Aleliuja.
Mt 14, 22–33 Liepk man ateiti pas tave vandeniu
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Kai minia buvo pasotinta, Jėzus iškart liepė mokiniams sėstis į valtį ir pirma jo irtis į kitą krantą, kol jis atleisiąs minią. Atleidęs minią, jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Ir atėjus vakarui, jis buvo ten vienas.
Tuo tarpu valtis jau toli toli nuplaukė nuo kranto, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas. Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi. Pamatę jį einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir, manydami, jog tai šmėkla, iš baimės ėmė šaukti.
Jėzus tuojau juos prakalbino: „Drąsos! Aš Esu. Nebijokite!“
Petras atsiliepė: „Viešpatie, jei čia tu, liepk man ateiti pas tave vandeniu.“
Jis atsakė: „Eik!“
Petras, išlipęs iš valties, ėmė eiti vandens paviršiumi ir nuėjo prie Jėzaus. Bet, pamatęs vėjo smarkumą, jis nusigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: „Viešpatie, gelbėk mane!“
Tuojau ištiesęs ranką, Jėzus sugriebė jį ir tarė: „Silpnatiki, ko suabejojai?!“
Jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo. Tie, kurie buvo valtyje, pagarbino jį, sakydami: „Tikrai tu Dievo Sūnus!“
Tai Viešpaties žodis.
************************
Iz 56, 1. 6–7 Svetimšalius aš nuvesiu į savo šventąjį kalną
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Taip sako Viešpats:
„Laikykitės teisingumo ir būkite dori, nes greitai ateis mano išganymas, greitai ims reikštis manasis teisumas.
Ir svetimšalius, ateinančius pas Viešpatį, kad man tarnautų, kad mylėtų mano vardą ir taptų mano tarnais, – visus, kurie švenčia šabą ir jo neišniekina, visus, kurie laikosi mano sandoros, – aš nuvesiu į šventąjį kalną ir savo maldos Namuose juos pradžiuginsiu. Malonios man bus jų deginamosios atnašos ir skerdžiamosios aukos ant mano altoriaus, nes manieji Namai bus vadinami maldos namais visoms tautoms.“
Tai Dievo žodis.
Ps 66 (67), 2–3. 5. 6 ir 8 (P.: 4) P. Dieve, tave tegarbina tautos, –
visos tautos tave tešlovina!
Tebūna Dievas mums maloningas, mus tepalaimina, *
mums tešviečia jo veidas;
tegu tavo kelią žemė pažįsta, *
o visos tautos – tavo išganymą. – P.
Džiūgaus ir krykštaus žmonės iš džiaugsmo, †
nes tu tautas valdai teisingai, – *
žemėje tu vesi žmones. – P.
Dieve, tave tegarbina tautos, *
visos tautos tave tešlovina.
Telaimina mus Dievas, *
tebijo pagarbiai jo visa žemė. – P.
Rom 11, 13–15. 29–32 Dievo malonės dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško romiečiams.
Broliai ir seserys!
Jums, kilusiems iš pagonių, aš sakau: būdamas pagonių apaštalas, aš stengiuosi išgarsinti savo tarnystę: galgi pavyks man sukelti savo tautiečių pavydą ir bent kai kuriuos išgelbėti. Nes jeigu jų atmetimas pasauliui reiškia sutaikinimą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą prisikėlus iš numirusių?
Juk Dievo malonės dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami. Kaip jūs kadaise nebuvote klusnūs Dievui ir dėl jų neklusnumo dabar patyrėte gailestingumą, taip ir jie dabar nepaklūsta dėl jums suteikto pasigailėjimo, kad dabar ir jie susilauktų gailestingumo. Dievas visus įkalino neklusnume, kad visų pasigailėtų.
Tai Dievo žodis.
Plg. Mt 4, 23 P. Aleliuja. – Jėzus skelbė Karalystės Evangeliją
ir gydė žmonėse visokias negales. –
P. Aleliuja.
Mt 15. 21–28 O moterie, didis tavo tikėjimas!
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį. Ir štai iš ano krašto atėjo viena moteris kanaanietė ir šaukė: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“ Bet Jėzus neatsiliepė.
Tuomet priėjo mokiniai ir ėmė jį prašyti: „Išklausyk ją, nes ji sekioja iš paskos šaukdama!“
Jėzus tarė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis.“
Tada moteris pribėgusi puolė ant žemės, maldaudama: „Viešpatie, padėk man!“
Jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams.“
O ji sako: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo.“
Tuomet Jėzus tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai.“ Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.
Tai Viešpaties žodis.
****************************
Iz 22, 19–23 Jam ant peties uždėsiu Dovydo namų raktą
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Štai ką sako Viešpats šventyklos viršininkui Šebnui:
„Išvarysiu tave iš užimamos vietos, atleisiu tave iš tarnybos. Tą dieną pasišauksiu savo tarną Eljakimą, Hilkijo sūnų, apvilksiu jį tavo drabužiais, apjuosiu tavąja juosta, į jo rankas perduosiu tavo valdžią, idant jis būtų lyg tėvas Jeruzalės gyventojams ir Judo namams.
Jam ant peties uždėsiu Dovydo namų raktą: kai jis atrakins – niekas negalės uždaryti, kai jis užrakins – niekas negalės atidaryti. Tvirton vieton įkalsiu jį lyg stulpą, kad būtų garbės krėslas visai savo šeimai.“
Tai Dievo žodis.
Ps 137 (138), 1–2a. 2bc–3. 6 ir 8bc (P.: 8bc) P. Amžina, Viešpatie, tavo ištikimoji meilė, –
neatmesk to, ką sukūrei.
Iš visos širdies, Viešpatie, tau dėkoju, †
angelų artume šlovinimo giesmę tau giedu. *
Kniūbsčias puolu prie tavo Namų šventųjų. – P.
Dėkoju tavo šventajam vardui †
už tavo ištikimybę ir gerumą, *
nes išaukštinai virš visų savo pažadą ir vardą.
Manęs išklausei, kai šaukiausi, *
ir įkvėpei man drąsą. – P.
Nors aukštybėse Viešpats gyvena, †
jis rūpinasi nuolankiaisiais, *
o išpuikėlius atpažįsta iš tolo.
Amžina, Viešpatie, tavo ištikimoji meilė, *
neatmesk to, ką sukūrei. – P.
Rom 11, 33–36 Iš jo, per jį ir jame yra visa
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško romiečiams.
O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai! Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo jo patarėjas? Arba kas jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta? Iš jo, per jį ir jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.
Tai Dievo žodis.
Mt 16, 18 P. Aleliuja. – Tu esi Petras – Uola;
ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią,
ir pragaro vartai jos nenugalės. – P. Aleliuja.
Mt 16, 13–20 Tu esi Petras, tau duosiu Dangaus Karalystės raktus
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu, atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“
Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų.“
Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“
Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“
Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu Dangaus Karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje.“
Tuomet jis griežtai įsakė savo mokiniams niekam neskelbti, kad jis yra Mesijas.
Tai Viešpaties žodis.
*********************
Jer 20, 7–9 Viešpaties žodis man atnešė nuolatinę užgaulę
Skaitinys iš pranašo Jeremijo knygos.
Tu mane suvedžiojai, Viešpatie, – aš leidausi suvedžiojamas. Tu buvai stipresnis už mane, – tu nugalėjai. Nuolat esu traukiamas per dantį, – kiekvienas šaiposi iš manęs. Kada tik kalbu, – turiu rėkti, turiu šaukti: „Smurtas ir skriauda!“ Viešpaties žodis man atnešė nuolatinę užgaulę ir pajuoką.
Bet kai sakau: „Užmiršiu jį! Jo vardu daugiau nebekalbėsiu!“ – tada jis yra kaip ugnis, įsiliepsnojusi mano širdyje, užsklęsta mano kūne. Visomis jėgomis stengiuosi jį nuslopinti, bet nepajėgiu.
Tai Dievo žodis.
Ps 62 (63), 2. 3–4. 5–6. 8–9 (P.: 2b) P. Ilgisi tavęs mano gyvastis, Viešpatie, mano Dieve.
Dieve, tu esi mano Dievas, *
tavęs aš ieškau, –
ilgisi tavęs mano gyvastis, †
trokšta tavęs ir mano kūnas, – *
kaip sausa, pavargus ir perdžiūvus žemė. – P.
Leisk šventovėje tavimi man gėrėtis; *
leisk regėti tavo galybę ir garbę!
Tavo ištikimoji meilė už gyvastį man brangesnė, *
mano lūpos skelbia tavo šlovę. – P.
Šlovinsiu tave, kol gyvensiu; *
tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavojo vardo.
Sotus aš būsiu lyg po turtingų vaišių, *
šlovinimo giesmes džiaugsmingai giedosiu. – P.
Kad tu mano pagalba, *
tavo sparnų pavėsy krykštauju iš džiaugsmo.
Prie tavęs aš glaudžiuosi, *
tavo dešinė mane palaiko. – P.
Rom 12, 1–2 Aukokite savo kūnus, kaip gyvą auką
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško romiečiams.
Dėl Dievo gailestingumo prašau jus, broliai ir seserys, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį Dievo garbinimą. Ir nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, kas gera, tinkama ir tobula.
Tai Dievo žodis.
Plg. Ef 1, 17–18 P. Aleliuja. – Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas
teapšviečia mūsų širdies akis,
kad pažintume, kokia yra viltis,
į kurią esame pašaukti. – P. Aleliuja.
Mt 16, 21–27 Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo seniūnų, aukštų jų kunigų ir Rašto aiškintojų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti.
Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė drausti: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“
O jis atsisukęs subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis.“
Tuomet Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras. Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?! Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę?
Nes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus.“
Tai Viešpaties žodis.
INCLUDAS
Iz 8, 23b – 9, 3Tautų Galilėjoje žmonės išvys skaisčią šviesą
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Kaip seniau buvo pažeminęs
Tai Dievo žodis.
Ps 26 (27), 1. 4. 13–14 (P.: 1a)P. Viešpats – mano šviesa ir pagalba.
Arba: Aleliuja.
Viešpats – mano šviesa ir pagalba, *
ko gi turėčiau bijotis?
Viešpats – mano gyvenimo tvirtovė, *
prieš ką turėčiau drebėti? – P.
1 Kor 1, 10–13. 17Visi vienaip sutarkite
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Pirmojo laiško korintiečiams.
Broliai ir seserys
Tai Dievo žodis.
Plg. Mt 4, 23P. Aleliuja. – Jėzus skelbė Karalystės Evangeliją
ir gydė žmonėse visokias negales. – P. Aleliuja.
Ilgoji forma Mt 4, 12–23
Trumpoji froma Mt 4, 12–17Jis apsistojo Kafarnaume, kad išsipildytų Izaijo žodžiai
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Išgirdęs, kad Jonas suimtas
Zabulono žeme ir Neftalio žeme!
Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą,
Tai Viešpaties žodis.