Pirmasis skaitinys Zch 12, 10–11
Žvelgs jie į tą, kurį perdūrė (Jn 19, 37)
Skaitinys iš pranašo Zecharijo knygos.
Viešpats taip sako:
„Ant Dovydo namų ir Jeruzalės išliesiu malonės ir maldavimo dvasią taip, kad, žvelgdami į tą, kurį jie pervėrė, raudos, kaip raudama vienturčio vaiko, ir sielvartaus, kaip sielvartaujama pirmagimio sūnaus.
Tą dieną Jeruzalės rauda bus didesnė už raudą HadadRimono Megido lygumoje.“ Tai Dievo žodis.
Atliepiamoji psalmė Ps 62 (63), 2. 3–4. 5–6. 8–9 (P.: 2b)
P. Ilgisi tavęs mano gyvastis, Viešpatie, mano Dieve. 2 Dieve, tu esi mano Dievas, * tavęs aš ieškau, – ilgis tavęs mano gyvastis, † trokšta tavęs mano kūnas,– * kaip sausa, pavargus ir perdžiūvus žemė. – P.
3 Leisk šventovėje tavimi man gėrėtis; * leisk regėti tavo galybę ir garbę!
4 Tavo ištikimoji meilė už gyvastį man brangesnė, * mano lūpos skelbia tavo šlovę. –
5 Šlovinsiu tave, kol gyvensiu; * tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavojo vardo. 6 Sotus aš būsiu lyg po turtingų vaišių, * šlovinimo giesmes džiaugsmingai giedosiu. – P.
8 Tu mano pagalba, * tavo sparnų pavėsy krykštauju iš džiaugsmo. 9 Prie tavęs aš glaudžiuosi, * tavo dešinė mane palaiko. – P.
Antrasis skaitinys Gal 3, 26–29
Kurie esate pakrikštyti, apsivilkote Kristumi
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško galatams.
Broliai ir seserys!
Jūs visi tikėjimu esate Dievo vaikai Kristuje Jėzuje. Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi. Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!
O jei jūs priklausote Kristui, tai esate ir Abraomo palikuonys bei paveldėtojai pagal pažadą.
Tai Dievo žodis.
Posmelis prieš Evangeliją Jn 10, 27
P. Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso, – sako Viešpats; – aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. – P. Aleliuja.
Evangelija Lk 9, 18–24
Tu esi Dievo Pateptasis. Žmogaus Sūnui reikės daug kentėti
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką. Kartą, kai Jėzus nuošaliai vienas meldėsi, su juo buvo ir mokiniai. Jis paklausė juos: „Kuo mane laiko žmonės?“
Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, treti sako, prisikėlęs vienas iš senų jų pranašų.“
Tada jis paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“
Petras atsakė: „Dievo Mesiju“.
Jėzus sudraudė juos, įsakydamas niekam to nepasakoti. Jis dar pridūrė, jog reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštų jų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir trečią dieną prisikeltų.
Jėzus pasakė visiems: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės.“
Tai Viešpaties žodis.
***
Pirmasis skaitinys 1 Kar 19, 16b. 19–21
Pakilęs Eliša nusekė paskui Eliją
Skaitinys iš Pirmosios Karalių knygos.
Anomis dienomis Viešpats tarė Elijui: „Šafato sūnų Elišą iš AbelMeholos patepk pranašu savo vietoje.“
Iš ten iškeliavęs, Elijas rado Šafato sūnų Elišą beariantį. Buvo ariama dvylika jungų jaučių, o jis buvo su dvyliktuoju. Elijas eidamas pro jį, užmetė jam savo skraistę. Palikęs jaučius, jis bėgo paskui Eliją sakydamas: „Prašau leisk man pabučiuoti tėvą ir motiną, tada aš paskui tave seksiu.“ – „Eik, grįžk! – atsakė Elijas, – argi aš tau ką padariau?“
Eliša sugrįžo nuo jo ir, paėmęs jungą jaučių, juos papjovė. Naudodamas pakinktus kaip malkas, jis išvirė jų mėsą ir davė ją žmonėms valgyti. Tada jis viską paliko, sekė Eliją ir tapo jo tarnu.
Tai Dievo žodis.
Atliepiamoji psalmė Ps 15 (16), 1–2a ir 5. 7–8. 9–10. 11 (P.: plg. 5a)
P. Tu man skirtoji dalis esi, Viešpatie. 1 Apsaugok mane, o Dieve, †
pas tave užuovėjos ieškau. *
2 Viešpačiui tariu: „Tu mano Viešpats.“
5 Viešpatie, tu esi man skirtoji dalis ir taurė manoji, *
tavo rankoje – mano likimas. – P.
7 Viešpatį šlovinsiu, nes jisai mane moko, – * man širdis jį primena net naktį. 8 Akyse nuolat Viešpats man stovi, – * kol jisai mano dešinėje, aš nedrebėsiu. – P.
9 Dėl to mano širdis džiaugsminga, †
džiūgauja visa mano gyvybė *
ir ilsisi ramiai mano kūnas. 10 Juk nepaliksi manęs Šeolui, *
neleisi savo teisiajam Duobėj trūnyti. –
P. Tu man skirtoji dalis esi, Viešpatie. 11 Tu parodysi man taką, kuris į gyvenimą veda. †
Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė, *
tavo dešinėje – amžina palaima. – P.
Antrasis skaitinys Gal 5, 1. 13–18
Jūs esate pašaukti laisvei
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško galatams.
Broliai ir seserys!
Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi. Tad stovėkite tvirtai ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą!
Iš tiesų, broliai ir seserys, jūs esate pašaukti laisvei! Tiktai dėl šios laisvės nepataikaukite kūnui, bet stenkitės vieni kitiems su meile tarnauti. Juk visas Įstatymas telpa viename sakinyje: Mylėk savo artimą, kaip save patį. Bet jeigu jūs vienas kitą kremtate ir ėdate, žiūrėkite, kad nebūtumėte vienas kito praryti!
Aš sakau: gyvenkite Dvasia, ir jūs nepasiduosite kūno geismams. Mat kūno geismai priešingi Dvasiai, o Dvasios – kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl jūs nedarote, kaip norėtumėte. Bet jei leidžiatės Dvasios vadovaujami, jūs nebesate Įstatymo valdžioje.
Tai Dievo žodis.
Posmelis prieš Evangeliją 1 Sam 3, 9; Jn 6, 68b
P. Aleliuja. – Kalbėk, Viešpatie, tavo tarnas klauso. Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. – P. Aleliuja.
Evangelija Lk 9, 51–62
Jėzus ryžtingai nukreipė savo veidą į Jeruzalę. Aš seksiu paskui tave, kur tik tu eitum!
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Atėjus metui, kai turėjo būti paimtas iš pasaulio, Jėzus ryžtingai nukreipė savo veidą į Jeruzalę. Jis išsiuntė pirma savęs pasiuntinius. Tie užėjo į vieną Samarijos kaimą paruošti, kur jam apsistoti. Bet kaimo gyventojai nesutiko jo priimti, nes jis keliavo Jeruzalės link.
Tai girdėdami, mokiniai Jokūbas ir Jonas sušuko: „Viešpatie, jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti!“
Bet jis atsisukęs sudraudė juos. Jie pasuko į kitą kaimą.
Jiems einant keliu, vienas žmogus jam pasakė: „Aš seksiu paskui tave, kur tik tu eitum!“
Jėzus atsakė: „Lapės turi urvus, padangių sparnuočiai – lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti.“
Kitam žmogui jis pasakė: „Sek paskui mane!“
Tas prašė: „Leisk man pirmiau pareiti tėvo palaidoti.“
Jis atsakė: „Palik mirusiems laidoti savo numirėlius, o tu eik ir skelbk Dievo Karalystę!“
Dar vienas tarė: „Aš seksiu paskui tave, Viešpatie, bet leisk man pirmiau atsisveikinti su namiškiais.“
Jėzus tam pasakė: „Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo Karalystei.“
Tai Viešpaties žodis.
***
Pirmasis skaitinys Iz 66, 10–14c
Štai aš užliesiu ją, gerove kaip upe
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Drauge su Jeruzale džiaukitės ir būkite dėl jos linksmi visi, kurie ją mylite! Džiūgaukite kartu su ja visi, kurie dėl jos liūdėjote!
Kad jūs penėtumėtės ir prisisotintumėte jos krūtų paguoda, kad jūs gertumėte su džiaugsmu iš jos šlovingų krūtų. Nes Viešpats taip sako: „Užliesiu jus gerove kaip upe, tautų turtais tarsi išsiliejusia srove.
Kaip mažyliai būsite nešiojami ant jos rankų, sūpuojami ant jos kelių. Kaip motina guodžia savo sūnų, taip aš paguosiu jus, – Jeruzale būsite paguosti.“
Kada tai išvysite, pradžiugs jūsų širdys, jūsų kaulai sužaliuos nelyginant žolė. Savo tarnams Viešpats apreikš savo ranką.
Tai Dievo žodis.
Atliepiamoji psalmė Ps 65 (66), l–3a. 4–5. 6–7a. 16 ir 20 (P.: 1)
P. Šlovinkite Dievą džiaugsmo šūksniais, visos šalys. 1 Šlovinkite Dievą džiaugsmo šūksniais, visos šalys, *
2 giedokite šlovinimo giesmę jo vardui, teikite jam garbę iškilnią. † Iškilmingai teikit jam šlovę. *
3 Kartokite Dievui: „Kokie tavo darbai nuostabūs! – P.
4 Tegarbina tave visa žemė, † tegieda tau šlovinimo giesmę, * tegarsina šlovinimo giesmė tavo vardą.“
5 Ateikite ir pamatykite, ką Dievas padarė, – * savo darbais jis kelia pagarbią baimę. – P.
6 Sausuma jis pavertė jūrą, *
per upę perėjo pėsti mūsų protėviai.
Ten mes džiūgavom, juo sužavėti. *
7 Jis amžinai viešpatauja savo galybe. – P.
16 Ateikite ir klausykitės, †
visi, pagarbiai bijantieji Dievo, *
apsakysiu, ką jis man padarė. 20 Pagarbintas Dievas, mano maldos neatstūmęs *
ir neatsakęs man savo gerumo. – P.
Antrasis skaitinys Gal 6, 14–18
Savo kūne nešioju Jėzaus žymes
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško galatams.
Broliai ir seserys!
Aš niekuo nesigirsiu, nebent mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi, dėl kurio pasaulis man yra nukryžiuotas ir aš – pasauliui. Juk nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, bet vien tik naujas kūrinys.
Visiems, kurie laikysis šios taisyklės, teateinie jiems ramybė ir pasigailėjimas; taip pat ir Dievo Izraeliui!
O nuo šiol tegu niekas manęs nebevargina, nes savo kūne nešioju Jėzaus žymes.
Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūnie, broliai ir seserys, su jūsų dvasia! Amen.
Tai Dievo žodis.
Posmelis prieš Evangeliją Kol 3, 15a. 16a Kol 3, 15a. 16a
P. Aleliuja. – Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė. Kristaus žodis tegyvuoja jumyse vaisingai. – P. Aleliuja.
Evangelija Ilgoji forma Lk 10, 1–12. 17–20 Trumpoji forma Lk 10, 1–9
Jūsų ramybė nužengs ant jo
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti. Jis sakė jiems: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite. Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‘Ramybė šiems namams!’ Ir jei ten gyvens ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne, – sugrįš pas jus. Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‘Jums čia pat Dievo Karalystė!’
O jeigu užsuksite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į aikštę tarkite: ‘Mes jums nukratome net jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų, bet vis tiek žinokite: Dievo Karalystė jau čia pat!’ Sakau jums: ateis diena, kai Sodomai bus lengviau negu anam miestui.
Septyniasdešimt du sugrįžo ir su džiaugsmu kalbėjo: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo.“
O Jėzus atsiliepė: „Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus. Štai aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų. Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje.“
Tai Viešpaties žodis.
***
Pirmasis skaitinys Įst 30, 10–14
Tas žodis yra tau labai arti, kad jį vykdytumei
Skaitinys iš Pakartoto Įstatymo knygos.
Mozė bylojo tautai:
„Sugrįši pas Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi ir visa siela, klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso, vykdysi jo įsakymus ir įstatus, surašytus šioje Mokymo knygoje.“
„Tikrai šis įsakymas, kurį šiandien tau duodu, nėra tau nei per sunkus, nei per tolimas. Jis nėra danguje, kad turėtumei sakyti: ‘Kas iš mūsų gali užlipti į dangų jo mums parnešti ir perduoti, kad galėtume jo laikytis?’ Jis nėra nei anapus jūros, kad turėtumei sakyti: ‘Kas iš mūsų gali persikelti anapus jūros jo mums parnešti ir perduoti, kad galėtume jo laikytis?’ Ne! Tas žodis yra tau labai arti, – jis yra tavo lūpose ir tavo širdyje, kad vykdytumei.“
Tai Dievo žodis.
Atliepiamoji psalmė Ps 68 (69), 14 ir 17. 30–31. 36ab ir 37 (P.: plg. 33)
P. Nuolankieji, ieškokite Dievo, ir atgis jūsų širdys.
14 Tau aš, Viešpatie, meldžiuosi. * Būk maloningas, Dieve, manęs išklausyki, parodyk savo begalinį gerumą * ištikima savo pagalba.
17 Atsiliepk man, Viešpatie, † nes gera tavo ištikimoji meilė; * pilnas didžio gailestingumo, į mane atsigręžki. – P.
30 Mane gi, nuskriaustą ir nelaimingą, * Dieve, pakelk ir išgelbėk! 31 Šlovinsiu Dievo vardą giesme, * aukštinsiu jį ir dėkosiu. – P.
36 Tikrai Dievas išgelbės Zioną * ir atstatys Judo miestus. 37 viską paveldės jo tarnų palikuonys, * ir gyvens ten mylintys jo vardą. – P.
Antrasis skaitinys Kol 1, 15–20
Visa sutverta per jį ir jam
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško kolosiečiams.
Kristus Jėzus yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmgimis, nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar tai sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sukurta per jį ir jam.
Jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi. Ir jis yra Kūno – Bažnyčios Galva. Jis – pradžia, mirusiųjų pirmgimis, kad visame kame turėtų pirmenybę. Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę ir per jį visa sutaikinti su savimi, darydamas jo kryžiaus krauju taiką, – per jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje.
Tai Dievo žodis.
Posmelis prieš Evangeliją Jn 6, 63b. 68b
P. Aleliuja. – Viešpatie, tavo žodžiai yra dvasia ir gyvenimas. Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. – P. Aleliuja.
Evangelija Lk 10, 25–37
Kas gi mano artimas?
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas Jėzų, paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“
Jėzus tarė: „O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?“
Tas atsakė: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį.
Jėzus jam tarė: „Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi.“
Norėdamas pasiteisinti, anas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?“
Jėzus prabilo: „Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse.
O vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį. Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‘Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrižęs aš tau atsilyginsiu’.
Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“
Jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumą.“
Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!“
Tai Viešpaties žodis.
***
Pirmasis skaitinys Pr 18, 1–10a
Viešpatie, neaplenk savo tarno!
Skaitinys iš Pradžios knygos.
Anomis dienomis Viešpats pasirodė Abraomui prie Mamrės ąžuolų, sėdinčiam pačioje dienos kaitroje prie savo palapinės angos. Abraomas pakėlė akis ir pamatė netoli savęs stovinčius tris vyrus. Juos pamatęs, jis nubėgo nuo palapinės angos jų pasitikti ir, nusilenkdamas iki žemės, tarė:
„Mano viešpatie, jei randu malonę tavo akyse, neaplenk savo tarno. Tebūna atnešta truputį vandens, – nusiplaukite kojas ir pailsėkite po medžiu. Atnešiu kąsnį duonos, kad galėtumėte atsigaivinti. Tada galėsite toliau eiti, nes juk užsukote pas savo tarną.“ Jie atsakė: „Daryk, kaip sakai.“
Abraomas nuskubėjo į palapinę pas Sarą ir paliepė: „Greitai įmaišyk tris saikus gerų miltų, išminkyk ir iškepk plokštainių.“ Abraomas nubėgo prie kaimenės, paėmė veršį, jauną ir rinktinį, padavė jį tarnui, kuris greitai jį paruošė.
Tuomet, paėmęs varškės bei pieno ir paruoštą veršieną, padėjo visa prieš juos, o pats tarnavo jiems valgant po medžiu.
„Kurgi tavo žmona Sara?“ – jie paklausė. Jis atsakė: „Va ten, palapinėje.“ Tuomet vienas jų tarė: „Aš tikrai sugrįšiu pas tave šiuo laiku kitais metais, ir tavo žmona Sara turės sūnų.“
Tai Dievo žodis.
Atliepiamoji psalmė Ps 14 (15), 2–3ab. 3cd–4ab. 5 (P.: 1a)
P. Viešpatie, kas gali svečiuotis tavoj Palapinėj?
2 Tasai, kas nesuteptas pikto, elgias teisingai † ir iš grynos širdies kalba tiesą. * 3 Kas liežuviu nešmeižia nė vieno. – P.
Nieko pikta nedaro bičiuliui * ir neužgaulioja kaimyno. 4 Kas Dievo atmestąjį nenaudėliu laiko, *
o Viešpaties bijančius gerbia. – P. 5 Kas be palūkanų skolina * ir nepaperkamas liudyti prieš nekaltą. Kas šitaipos elgiasi, * tas bus saugus per amžius. – P.
Antrasis skaitinys Kol 1, 24–28
Ta paslaptis, kuri buvo paslėpta amžiams, dabar apreikšta šventiesiems
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško kolosiečiams.
Broliai ir seserys!
Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia. Aš tapau jos tarnu Dievo man duotu paskyrimu, kad jums iki galo atskleisčiau Dievo žodį, tą paslaptį, kuri buvo paslėpta amžiams ir kartoms, o dabar apreikšta Dievo šventiesiems. Jiems Dievas panorėjo paskelbti, kokie dideli šios paslapties garbės turtai skirti pagonims, būtent Kristus jumyse – garbės viltis. Mes jį skelbiame, įspėdami kiekvieną žmogų ir pamokydami kiekvieną žmogų su visokeriopa išmintimi, kad kiekvieną žmogų padarytume tobulą Kristuje.
Tai Dievo žodis.
Posmelis prieš Evangeliją Plg. Lk 8, 15
P. Aleliuja. – Palaiminti, kurie Dievo žodį išsaugo geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu. – P. Aleliuja.
Evangelija Lk 10, 38–42
Morta pakvietė jį paviešėti. Marija išsirinko geriausiąją dalį
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė jį paviešėti. Ji turėjo seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi jo žodžių. Morta buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: „Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų.“
Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta.“
Tai Viešpaties žodis.
***
Pirmasis skaitinys Pr 18, 20–32
Viešpatie, nesupyk, kad kalbėsiu
Skaitinys iš Pradžios knygos.
Anomis dienomis Viešpats tarė: „Šauksmas prieš Sodomą ir Gomorą taip padidėjo ir jų nuodėmė yra tokia sunki, kad aš turėjau nužengti ir pamatyti, ar jie iš tikro elgėsi pagal mane pasiekusį šauksmą. O jei ne, aš žinosiu!“
Iš ten tat du vyrai pasuko ir ėjo Sodomos link. Tuo tarpu Abraomas pasiliko stovėti prieš Viešpatį. Abraomas priėjo arčiau, ir tarė: „Argi iš tikr jų pražudysi teisųjį su nedorėliu? Jei mieste rastųsi penkiasdešimt teisiųjų, nejau pražudytum tą vietą ir neatleistum jai dėl penkiasdešimties mieste esančių teisiųjų? Ne tavo būdas daryti tokį dalyką – žudyti teisųjį su nedorėliu ir padaryti teisųjį lygų nedorėliui! Tai ne tavo būdas! Argi tas, kuris yra visos žemės Teisėjas, nesielgs teisingai?“
Viešpats atsakė: „Jei rasiu Sodomos mieste penkiasdešimt teisiųjų, dėl jų pasigailėsiu visos jų vietos.“
O Abraomas vėl tarė: „Štai kaip drįstu kalbėti Viešpačiui, būdamas dulkė ir pelenai. O jeigu trūktų penkių lig penkiasdešimties teisiųjų? Argi dėl tų penkių sunaikintum visą miestą?“
Jis atsakė: „Nesunaikinsiu, jei rasiu ten keturiasdešimt penkis.“
Bet jis vėl jam kalbėjo, sakydamas: „O jei rastųsi ten keturiasdešimt?“ Jis atsakė: „Dėl keturiasdešimties to nedarysiu.“
„Tenesupyksta ant manęs Viešpats, – jis tarė, – jei aš vėl kalbu. O jei ten rastųsi trisdešimt?“
Jis atsakė: „To nedarysiu, jeigu ten rasiu trisdešimt.“
Jis tarė: „Štai kaip drįstu kalbėti Viešpačiui. O jei ten rastųsi dvidešimt?“
Jis atsakė: „Ir dėl dvidešimties jo nesunaikinsiu.“
Tuomet jis tarė: Tenesupyksta ant manęs Viešpats, jei dar vieną kartą kalbėsiu. O jei ten rastųsi dešimt?“
„Jo nesunaikinsiu dėl dešimties.“ – jis atsakė.
Tai Dievo žodis.
Atliepiamoji psalmė Ps 137 (138), 1–2a. 2bc–3. 6–7ab. 7c–8 (P.: 3a)
P. Viešpatie, mane išklausyk, kai šaukiuosi.
1 Iš visos širdies, Viešpatie, tau dėkoju, † angelų artume šlovinimo giesmę tau giedu. * 2 Kniūbsčias puolu prie tavo Namų šventų jų. – P.
Dėkoju tavo šventajam vardui †
už tavo ištikimybę ir gerumą, *
nes išaukštinai virš visų savo pažadą ir vardą.
3 Manęs išklausei, kai šaukiausi, *
ir įkvėpei man drąsą. – P.
6 Nors aukštybėse Viešpats gyvena, † jis rūpinasi nuolankiaisiais, *
o išpuikėlius atpažįsta iš tolo. 7 Kai tenka man bristi per didelį vargą, † tu mano gyvastį saugai. * Prieš mano įtūžusius priešus tu pakeli ranką. – P.
Tavo dešinė mane išvaduoja. *
8 Viešpats, savo užmojį man įvykdys. Amžina, Viešpatie, tavo ištikimoji meilė, – * Neatmesk to, ką sukūrei. – P.
Antrasis skaitinys Kol 2, 12–14
Jis atgaivino jus kartu su Kristumi, dovanodamas visus nusikaltimus
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško kolosiečiams.
Broliai ir seserys!
Su Kristumi palaidoti krikšte, jūs tikėjimu jame prisikėlėte galybe Dievo, kuris jį prikėlė iš numirusių.
Taip pat ir jus, mirusius nuodėmėmis ir kūno neapipjaustymu, jis atgaivino kartu su Kristumi, dovanodamas visus nusikaltimus. Jis ištrynė mus kaltinantį skolos raštą ir panaikino jį, prismeigdamas prie kryžiaus.
Tai Dievo žodis.
Posmelis prieš Evangeliją Rom 8, 15
P. Aleliuja. – Jūs gavote įvaikystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ – P. Aleliuja.
Evangelija Lk 11, 1–13
Prašykite, ir jums bus duota
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus maldą, vienas mokinys paprašė: „Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius mokinius.“ Jėzus tarė jiems: „Kai melsitės, sakykite: ‘Tėve, teesie šventas tavo vardas. Teateinie tavo Karalystė.
Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien
ir atleisk mums mūsų kaltes,
nes ir mes atleidžiame kiekvienam, kuris mums kaltas.
Ir neleisk mūsų gundyti’.“
Jėzus dar kalbėjo jiems: „Kas nors iš jūsų turės draugą ir, nuėjęs pas jį vidurnaktį, sakys: ‘Bičiuli, paskolink man tris kepaliukus duonos, nes draugas iš kelionės pas mane atvyko ir aš neturiu ko jam padėti ant stalo.’ O anas iš vidaus atsilieps: ‘Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos, o aš su vaikais lovoje, negaliu keltis ir tau duoti.’ Aš jums sakau: jeigu nesikels ir neduos jam duonos dėl bičiulystės, tai dėl jo įkyrumo atsikels ir duos, kiek tik jam reikia.
Tad ir aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. Kur jūs matėte tokį tėvą, kad duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies atkištų gyvatę? Arba prašančiam kiaušinio – duotų skorpioną? Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti ger daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo.“
Tai Viešpaties žodis.
***
Pirmasis skaitinys Koh 1, 2; 2, 21–23
Kokia gi tad žmogui nauda iš jo triūso?
Skaitinys iš Koheleto knygos.
Rūkų rūkas! – sako Koheletas. –
Rūkų rūkas! Viskas yra rūkas!
Juk ne sykį žmogus, išmintingai triūsęs, kupinas žinojimo ir įgūdžių, turi palikti visa, ką turi, jokio darbo į tai neįdėjusiam žmogui.
Kokia tad nauda mirtingajam iš viso jo triūso ir rūpinimosi, kurį turėjo pakelti po saule? Juk visos jo dienos yra kupinos skausmo ir jo užsiėmimas – apmaudas; net naktį jo širdis neturi ramybės. Ír tai yra rūkas!
Tai Dievo žodis.
Atliepiamoji psalmė Ps 89 (90), 34. 56. 1213. 14 ir 17 (P. 1)
P. Viešpatie, buvai mūsų priebėga amžiuos kartoms besikeičiant.
3 Tu sugrąžini mus į dulkes. * sakydamas: „Grįžkite, mirtingieji.“
4 Juk tau lyg viena diena ir tūkstantis metų, – † tarsi vakarykštė diena, jau praėjus, * lyg vienos nakties sargyba. – P.
5 Tu užputi žmonių gyvenimą kaip sapną; * jie tartum žolės, išdygstančios auštant, – 6 rytą sužaliuoja ir žydi, – *
o vakarop nuvysta ir sudžiūsta. – P. 12 Išmokyk mus savo dienas suskaičiuoti, * kad įgytume išmintingą širdį. 13 Viešpatie, sugrįžk! Ar ilgai dar? * Būki savo tarnams gailestingas. – P.
14 Savo gerumu pasotink mus auštant, †
kad giedotume iš džiaugsmo *
per dienų dienas, kol gyvensim. 17 Viešpaties, mūsų Dievo, malonė visur mus telydi: †
padaryk mūsų rankų darbus sėkmingus, – *
mūsų triūsą palaimink. –
P. Viešpatie, buvai mūsų priebėga amžiuos kartoms besikeičiant.
Antrasis skaitinys Kol 3, 1–5. 9–11
Siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško kolosiečiams.
Broliai ir seserys!
Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje. Jūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su Kristumi yra paslėptas Dieve. Kai apsireikš Kristus – mūsų gyvastis, tuomet su juo ir jūs pasirodysite šlovingi.
Numarinkite, kas jūsų nariuose žemiška: ištvirkimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat ir godumą, kuris yra stabmeldystė.
Nebemeluokite vienas kitam, nusivilkę senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilkę nauju, kuris atnaujinamas tobulam pažinimui pagal savo Kūrėjo paveikslą. Čia jau nebėra nei graiko nei žydo, nei apipjaustyto nei neapipjaustyto, nei barbaro nei skito, nei vergo nei laisvojo, bet visa ir visuose – Kristus.
Tai Dievo žodis.
Posmelis prieš Evangeliją Mt 5, 3
P. Aleliuja. – Palaiminti beturčiai dvasia, nes jų yra Dangaus Karalystė. – P. Aleliuja.
Evangelija Lk 12, 13–21
Kam gi atiteks, ką susikrovei?
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu vienas žmogus iš minios tarė Jėzui: „Mokytojau, liepk mano broliui, kad pasidalytų su manimi palikimą.“
Jis atsakė: „Žmogau, kas gi mane skyrė jūsų teisėju ar dalytoju?“ Ir dar pridūrė: „Žiūrėkite, saugokitės bet kokio godumo, nes jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto.“
Jis pasakė jiems palyginimą: „Vieno turtingo žmogaus laukai davė gausų derlių. Jis pradėjo sau vienas svarstyti: ‘Ką čia man dabar padarius? Neturiu kur sukrauti derliaus.’ Galop jis tarė: ‘Štai ką padarysiu: nugriausiu savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus ir visas gėrybes. Tada tarsiu savo sielai: mano siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksmai pokyliauk!’
O Dievas jam tarė: ‘Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks, ką susikrovei?’
Taip yra tam, kas krauna turtus, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą.“
Tai Viešpaties žodis.
***
Pirmasis skaitinys Išm 18, 6–9
Kuo baudei mūsų priešus, tuo mus šaukei prie savęs ir mus pagerbei
Skaitinys iš Išminties knygos.
Apie aną naktį mūsų protėviams buvo pranešta iš anksto, kad, tikėdami gautais pažadais, būtų drąsūs. Tavo tauta laukė teisiųjų išgelbėjimo ir savo priešų žūties. Juk kuo baudei mūsų priešus, tuo mus šaukei prie savęs ir mus pagerbei. Juk pamaldūs gerų žmonių vaikai slapčia atnašavo aukas ir vieningai įsipareigojo dieviškajam įstatymui, kad šventieji dalytųsi ir palaima, ir pavojumi lygiai, pirma pagiedoję protėvių šlovės giesmes.
Tai Dievo žodis.
Atliepiamoji psalmė Ps 32 (33), 1 ir 12. 18–19. 20 ir 22 (P.: plg. 12b)
P. Laiminga tauta, kurią Viešpats paveldu sau išsirinko
1 Džiūgaukite Viešpatyje jūs, teisieji, – * dera jį garbinti doriesiems. 12 Laiminga tauta, kurios Dievas yra Viešpats, * tauta, kurią jis paveldu sau išsirinko. – P.
18 Tai Viešpats globoja tuos, kurie pagarbiai jo bijo, * ir ištikima jo meile pasikliauja, 19 kad iš mirties nasrų jų gyvastį išplėštų, * ir bado metu išsaugotų gyvus. – P.
20 Viešpatyje mūsų viltys, – *
jis apsauga mums ir skydas. 22 Telydi mus, Viešpatie, tavo ištikimoji meilė, *
nes į tave nuolat mes žvelgiam. – P.
Antrasis skaitinys Ilgoji forma Žyd 11, 1–2. 8–19
Trumpoji forma Žyd 11, 1–2. 8–12
Laukė miesto, kurio statytojas ir kūrėjas būtų Dievas
Skaitinys iš Laiško žydams.
Broliai ir seserys!
Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome. Per jį protėviai gavo gerą liudijimą.
Tikėdamas Abraomas paklausė šaukimo keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko, nežinodamas kur einąs. Tikėdamas jis apsigyveno pažadėtoje žemėje, tarytum svetimoje, įsikūręs palapinėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado paveldėtojais. Mat jis laukė miesto su tvirtais pamatais, kurio statytojas ir kūrėjas būtų Dievas.
Tikėdama ir pati Sara – nevaisinga ir nebe to amžiaus – gavo galią susilaukti palikuonio, nes pasitikėjo tuo, kuris buvo davęs pažadą. Ir todėl iš vieno vyro, ir dar apmirusio, gimė palikuonys, gausūs, tartum dangaus žvaigždės ir nesuskaitomi kaip jūros pakrantės smiltys.
Jie visi mirė tvirtai tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, tik iš tolo juos regėdami, sveikindami ir išpažindami, jog jie žemėje svečiai ir ateiviai. Taip kalbėdami, jie duoda suprasti, jog ieško tėvynės. Jeigu jie būtų minėję aną, iš kurios iškeliavo, jie būtų turėję laiko sugrįžti atgal. Bet dabar jie troško geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios. Todėl nėra Dievui negarbės vadintis jų Dievu: jis prirengė jiems Miestą!
Tikėdamas Abraomas atnašavo Izaoką, kai buvo mėginamas. Jis ryžosi paaukoti net viengimį sūnų, – jis, kuris buvo gavęs pažadus, kuriam buvo pasakyta: Tau bus duoti palikuonys iš Izaoko. Jis suprato, kad Dievui įmanoma prikelti net mirusius, ir todėl atgavo sūnų kaip įvaizdį.
Tai Dievo žodis.
Posmelis prieš Evangeliją Plg. Mt 24, 42a. 44
P. Aleliuja. – Budėkite ir būkite pasirengę, nes nežinote, kurią valandą ateis Žmogaus Sūnus. – P. Aleliuja.
Evangelija Ilgoji forma Lk 12, 32–48
Ir jūs būkite pasirengę
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo atiduoti jums Karalystę!
Išparduokite savo turtą ir išdalykite jį išmaldai. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį lobį danguje, kur joks vagis neprieis ir kandys nesuės.
Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis.
Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti. Jūs būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų. Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir, eidamas aplinkui, patarnaus jiems. Jeigu jis sugrįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, laimingi jie!
Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite.“
Tuomet Petras paklausė: „Viešpatie, ar šį palyginimą pasakei tik mums, ar visiems?“
Viešpats atsakė: „Kas yra tas ištikimas ir sumanus užvaizdas, kurį šeimininkas paskirs vadovauti šeimynai ir deramu laiku ją maitinti? Laimingas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį. Sakau jums tiesą: jis paskirs jį valdyti visų savo turtų. Bet jeigu anas tarnas pasakys pats sau: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’ ir ims mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti, tai to tarno šeimininkas sugrįš vieną gražią dieną, kai jis nelaukia, ir tokią valandą, kurią jis nė manyti nemano. Jis žiauriai nubaus jį, ir jam teks neištikimų jų likimas.
Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nieko neparuošia ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas. O kuris nežino [šeimininko valios], kad ir baustinai pasielgęs, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota.“
Tai Viešpaties žodis.
Evangelija Trumpoji forma Lk 12, 35–40
Ir jūs būkite pasirengę
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti. Jūs būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų. Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir, eidamas aplinkui, patarnaus jiems. Jeigu jis sugrįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, laimingi jie!
Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite.“
Tai Viešpaties žodis.
***
Pirmasis skaitinys Jer 38, 4–6. 8–10
Pagimdei mane – žmogų, kuris kaltina ir teisia visą kraštą! (Jer 15, 10)
Skaitinys iš pranašo Jeremijo knygos.
Anomis dienomis didžiūnai kreipėsi į karalių, sakydami: „Prašom nubausti Jeremiją mirties bausme, nes jis, kalbėdamas tokius dalykus, silpnina rankas kareivių ir visų žmonių, pasilikusių šitame mieste. Iš tikrųjų jis nesirūpina mūsų žmonių gerove, bet daro jiems žalą.“
Karalius Zedekijas atsakė: „Gerai! Jis jūsų rankose! Juk karalius prieš jus yra bejėgis!“ Jie paėmė Jeremiją ir įmetė jį į karaliaus sūnaus Malkijo vandens talpyklą, buvusią sargybos kieme, nuleisdami jį virvėmis į dugną. Vandens talpykloje nebuvo, tik dumblas. Jeremijas įklimpo į dumblą.
EbedMelechas nuėjo ten iš rūmų ir kreipėsi į jį: „Mano valdove, karaliau! Šitie vyrai kalti dėl visko, ką padarė pranašui Jeremijui. Jie įmetė jį į vandens talpyklą ten mirti badu, nes duonos mieste nebėra.“
Tuojau karalius kušitui EbedMelechui įsakė: „Pasiimk su savim iš čia trejetą vyrų ir iškelk pranašą Jeremiją iš vandens talpyklos, kad nenumirtų!“
Tai Dievo žodis.
Atliepiamoji psalmė Ps 39 (40), 2. 3. 4. 18 (P.: 14b)
P. Viešpatie, skubėk man padėti.
2 Kantriai aš Viešpaties laukiau, * jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą. – P.
3 Ištraukė mane iš duobės pražūtingos, * iš mirtinos klampynės, ant uolos pastatė mano kojas * ir sutvirtino mano žingsnį. – P.
4 Man į lūpas įdėjo naują giesmę – * šlovinimo giesmę mūsų Dievui. Daugelis tai išvydę, * pagarbiai bijos ir Viešpačiu kliausis. – P.
18 Nors silpnas esu ir beturtis, * bet Viešpats manęs nepamiršo. Tu mano išganymas ir pagalba, * mano Dieve, nedelski! – P.
Antrasis skaitinys Žyd 12, 1–4
Ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse
Skaitinys iš Laiško žydams.
Broliai ir seserys!
Mes, šitokio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visas kliūtis bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų. Jis vietoj sau priderančių džiaugsmų, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.
Apsvarstykite, kaip jis iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešginiavimą, kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte dvasia! O jums dar ir neteko priešintis iki kraujų, grumiantis su nuodėme.
Tai Dievo žodis.
Posmelis prieš Evangeliją Jn 10, 27
P. Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso, – sako Viešpats; – aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. – P. Aleliuja.
Evangelija Lk 12, 49–53
Esu atėjęs atnešti ne taikos, o pasidalijimo
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų! Aš turiu būti pakrikštytas krikštu ir taip nerimstu, kol tai išsipildys!“
„Gal manote, kad esu atėjęs atnešti žemei ramybės?! Ne, sakau jums, ne ramybės, o nesantarvės. Nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris. Tėvas stos prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą, motina prieš dukterį, o duktė prieš motiną; anyta prieš marčią, ir marti prieš anytą.
Tai Viešpaties žodis.
***
Pirmasis skaitinys Iz 66, 18–21
Visus jūsų brolius jie pargabens iš visų tautų
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Viešpats taip sako:
Ateinu surinkti visų tautų ir giminių. Jos ateis ir išvys mano šlovę. Duosiu ženklą jiems ir tuos, kurie iš jų bus išlikę, pasiųsiu pas tautas: į Taršišą, Putą ir Ludą, Mešechą, Tubalą ir Javaną, – į tolimąsias salas, kurios niekuomet negirdėjo garso apie mane, neregėjo mano šlovės.
Jie paskelbs tautoms mano garbę. Ir iš visų tautų, – sako Viešpats, – jie pargabens jūsų brolius kaip atnašą Viešpačiui – ant arklių ir vežimuose, neštuvais, ant mulų ir kupranugarių. Atgabens juos į Jeruzalę, mano šventąjį kalną, – sako Viešpats, – kaip izraeliečiai kad neša savo atnašą švariuose induose. Kai kuriuos iš jų padarysiu kunigais ir levitais“, – sako Viešpats.
Tai Dievo žodis.
Atliepiamoji psalmė Ps 116 (117), 1. 2 (P.: Mk 16, 15)
P. Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją. Arba: Aleliuja.
1 Šlovinkite Viešpatį, visos tautos! * Ãukštinkite jį, visos šalys! – P.
2 Tikrai didis mums Viešpaties gerumas * ir amžina jo ištikimybė. – P.
Antrasis skaitinys Žyd 12, 5–7. 11–13
Dievas griežtai auklėja, ką myli
Skaitinys iš Laiško žydams.
Broliai ir seserys!
Nejaugi būsite užmiršę paguodos žodžius, pasakytus jums, kaip sūnums: Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties auklybos ir nenusimink jo baramas: nes Dievas griežtai auklėja, ką myli, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priglaudžia.
Jums reikia pakentėti dėl drausmės. Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja?!
Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneš taikingų teisumo vaisių auklėtiniams. Todėl pakelkite nuleistas rankas, ištieskite pasilpusius kelius ir vaikščiokite palikdami tiesius pėdsakus, kad kas luoša, neišnirtų, bet verčiau sugytų.
Tai Dievo žodis.
Posmelis prieš Evangeliją Jn 14, 6
P. Aleliuja. – Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas, – sako Viešpats. – Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. – P. Aleliuja.
Evangelija Lk 13, 22–30
Ateis žmonės iš rytų ir vakarų ir sėsis prie stalo Dievo Karalystėje
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu Jėzus ėjo mokydamas per miestelius ir kaimus ir keliavo į Jeruzalę. Kažkas jį paklausė: „Viešpatie, ar maža bus išgelbėtų?“
Jis pasakė jiems: „Pasistenkite įeiti pro ankštus vartus! Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs.“ „Kai namų šeimininkas atsikels ir užrakins duris, stovėdami lauke jūs pradėsite belsti į duris ir prašyti: ‘Viešpatie, atidaryk mums!’
O jis atsakys: ‘Aš nežinau, iš kur jūs.’ Tada imsite dėstyti: ‘Mes valgėme ir gėrėme tavo akivaizdoje, tu mokei mūsų gatvėse...’ O jis jums tars: ‘Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!’
Tai bus verksmo ir dantų griežimo, kai Dievo Karalystėje pamatysite Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir visus pranašus, o patys būsite išvaryti laukan. Ir ateis iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų, ir sėsis prie stalo Dievo Karalystėje. Ir štai yra paskutinių, kurie bus pirmi, ir pirmų, kurie bus paskutiniai.“
Tai Viešpaties žodis.
***
Pirmasis skaitinys Sir 3, 17–19. 20. 28–29
Mokėk nusižemint – ir rasi malonę pas Dievą
Skaitinys iš Siracido knygos.
Mano vaike, būk kuklus atlikdamas užduotis,
ir būsi mylimas labiau negu dovanų davėjas.
Kuo esi didesnis, tuo labiau nusižemink,
ir rasi malonės pas Viešpatį.
Daug yra didžių ir kilmingų žmonių,
bet savo užmojį jis apreiškia nusižeminusiems.
Juk didi yra Viešpaties galybė,
bet nusižeminusieji jį garbina.
Žmogaus išdidumo ligai nėra vaisto, nes jame piktas augalas įsišaknijęs. Išmintingo žmogaus širdis brangina patarles; atidi ausis yra išmintingo žmogaus džiaugsmas.
Tai Dievo žodis.
Atliepiamoji psalmė Ps 67 (68), 4–5ac. 6–7ab. 10–11 (P.: plg. 11b)
P. Dieve, iš savo gerumo tu rūpinies vargšais.
4 Linksminas teisieji; † Dievo Artume jie džiaugias, – * laimingi krykštauja iš džiaugsmo.
5 Giedokite Dievui, * aukštinkite jojantį ant debesies, tą, kurio vardas Viešpats. – P.
6 Našlaičių tėvas ir našlių gynėjas – * Dievas savo šventojoj buveinėj. 7 Dievas duoda pastogę benamiams, * išlaisvina kalinius – sveikus ir gyvus. – P.
10 Siuntei gausų lietų, Dieve, * atgaivinai savo nualintą paveldą; 11 tavo žmonės namus ten atrado, – * Dieve, iš savo gerumo tu rūpinies vargšais. – P.
Antrasis skaitinys Žyd 12, 18–19. 22–24a
Jūs esate prisiartinę prie Siono kalno bei gyvojo Dievo miesto
Skaitinys iš Laiško žydams.
Broliai ir seserys! Jūs prisiartinote ne prie apčiuopiamos ir liepsnojančios ugnies ar prie audringos tamsos, ar ūkanų, ar viesulo, ar trimito skardenimo, ar žodžių skambesio, kurį išgirdę žmonės meldė, kad daugiau nebūtų jiems kalbama.
Bet jūs esate prisiartinę prie Ziono kalno bei gyvojo Dievo miesto, dangaus Jeruzalės, prie nesuskaitomų tūkstančių angelų ir iškilmingojo sambūrio, prie danguje įrašytųjų pirmgimių Bažnyčios, prie visų Teisėjo Dievo, prie nuskaidrintų teisiųjų dvasių ir prie Naujosios Sandoros tarpininko Jėzaus.
Tai Dievo žodis.
Posmelis prieš Evangeliją Mt 11, 29ab
P. Aleliuja. – Imkite ant savo pečių mano jungą, ir mokykitės iš manęs, – sako Viešpats, – nes aš romus ir nuolankios širdies. – P. Aleliuja.
Evangelija Lk 14, 1. 7–14
Kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Kartą šabo dieną Jėzus atėjo į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti, o jie atidžiai stebėjo jį.
Matydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, jis pasakė jiems palyginimą: „Kai tave pakvies į vestuves, nesisėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave ir atėjęs tas, kuris tave ir jį kvietė, netartų tau: ‘Užleisk jam vietą!’ Tuomet tu sugėdintas turėtum sėstis į paskutinę vietą.
Kai būsi pakviestas, verčiau eik ir sėskis paskutinėje vietoje, tai atėjęs šeimininkas tau pasakys: ‘Bičiuli, pasislink aukščiau!’ Tada tau bus garbė prieš visus svečius. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas.“
Taip pat ir pakvietusiam jį vaišių Jėzus pasakė: „Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepasikviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta. Rengdamas vaišes, verčiau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų, tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti, ir tau bus atlyginta teisių jų prisikėlime.“
Tai Viešpaties žodis.
INCLUDAS
Iz 8, 23b – 9, 3Tautų Galilėjoje žmonės išvys skaisčią šviesą
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Kaip seniau buvo pažeminęs
Tai Dievo žodis.
Ps 26 (27), 1. 4. 13–14 (P.: 1a)P. Viešpats – mano šviesa ir pagalba.
Arba: Aleliuja.
Viešpats – mano šviesa ir pagalba, *
ko gi turėčiau bijotis?
Viešpats – mano gyvenimo tvirtovė, *
prieš ką turėčiau drebėti? – P.
1 Kor 1, 10–13. 17Visi vienaip sutarkite
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Pirmojo laiško korintiečiams.
Broliai ir seserys
Tai Dievo žodis.
Plg. Mt 4, 23P. Aleliuja. – Jėzus skelbė Karalystės Evangeliją
ir gydė žmonėse visokias negales. – P. Aleliuja.
Ilgoji forma Mt 4, 12–23
Trumpoji froma Mt 4, 12–17Jis apsistojo Kafarnaume, kad išsipildytų Izaijo žodžiai
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Išgirdęs, kad Jonas suimtas
Zabulono žeme ir Neftalio žeme!
Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą,
Tai Viešpaties žodis.