Hezekijo liga ir išgijimas
20 1 Tomis dienomis Hezekijas sunkiai susirgo ir buvo arti mirties. Atėjęs pas jį Amozo sūnus pranašas Izaijas jam tarė: „Taip kalbėjo Viešpats: ‘Sutvarkyk savo reikalus, nes mirsi. Tu nebeišgysi’“.
2 Hezekijas nusigręžė veidu į sieną ir meldėsi Viešpačiui:
3 „Nūn atsimink, Viešpatie, maldauju tavęs, kaip ištikimai ir nuoširdžiai elgiausi tavo akivaizdoje, darydamas tai, kas gera tavo akyse!“ Ir Hezekijas graudžiai apsiverkė.
4 Izaijui dar neišėjus iš vidurinio kiemo, jam atėjo Viešpaties žodis:
5 „Grįžk ir pasakyk mano tautos vadui Hezekijui: ‘Taip kalbėjo Viešpats, tavo protėvio Dovydo Dievas: aš girdėjau tavo maldą, mačiau tavo ašaras. Tikėk manimi, aš tave pagydysiu. Trečią dieną tu nueisi į Viešpaties Namus.
6 Prie tavo gyvenimo pridėsiu penkiolika metų, tave ir šį miestą išvaduosiu iš Asirijos karaliaus rankos. Dėl savęs ir dėl savo tarno Dovydo apginsiu šį miestą’“.
7 Tada Izaijas tarė: „Atneškite figų šuteklį. Teatneša jį ir teuždeda ant išbėrimo, kad jis išgytų“.
8 O Hezekijas Izaiją paklausė: „Koks bus ženklas, kad Viešpats mane pagydys ir kad aš nueisiu trečią dieną į Viešpaties Namus?“
9 Izaijas tarė: „Šis yra ženklas tau iš Viešpaties, kad Viešpats padarys, ką yra pažadėjęs. Ar nori, kad šešėlis paeitų pirmyn dešimt pakopų, ar kad sugrįžtų atgal dešimt pakopų?“ –
10 „Lengva šešėliui pailgėti dešimčia pakopų, – atsakė Hezekijas, – verčiau tesugrįžta šešėlis dešimčia pakopų“.
11 Tad pranašas Izaijas šaukėsi Viešpaties, ir jis sugrąžino atgal šešėlį dešimčia pakopų, kuriomis saulė buvo nusileidusi ant Ahazo laiptų.
Pasiuntiniai iš Babilono
12 [1]Tuo metu Babilono karalius Baladano sūnus Merodach-Baladanas,[2] išgirdęs apie Hezekijo ligą, atsiuntė pasiuntinius su laiškais ir dovana Hezekijui.
13 Hezekijas dėl to apsidžiaugė ir pasiuntiniams aprodė visą savo iždą – sidabrą, auksą, prieskonių ir rinktinio aliejaus atsargas, ginklų sandėlius, – visa, kas buvo jo ižduose. Neliko nieko nei jo rūmuose, nei visoje jo karalystėje, ko Hezekijas nebūtų jiems parodęs.
14 Tada pas karalių Hezekiją atėjo pranašas Izaijas ir jį paklausė: „Ką tau tie vyrai sakė? Iš kur jie pas tave atėjo?“ Hezekijas atsakė: „Jie atėjo iš tolimo krašto, iš Babilono“. –
15 „Ką jie pamatė tavo rūmuose?“ – Izaijas toliau klausė. Hezekijas atsakė: „Jie matė visa, kas tik yra mano rūmuose. Neliko nieko mano turtų ižduose, ko nebūčiau jiems parodęs“.
16 Tada pranašas Izaijas tarė Hezekijui: „Klausykis Viešpaties žodžio:
17 ‘Tikėk manimi, ateina dienos, kai visa, kas yra tavo rūmuose, ir visa, ką tavo protėviai yra sukaupę iki šios dienos, bus išgabenta į Babiloną. Nebus nieko palikta, – taip kalbėjo Viešpats.
18 Ir iš tavųjų palikuonių, gimusių iš tavęs, kai kurie bus paimti. Jie bus eunuchai Babilono karaliaus rūmuose!’“
19 Hezekijas atsakė Izaijui: „Viešpaties žodis, kurį man pasakei, yra palankus“. Mat jis sau pagalvojo: „Kodėl gi ne, jei mano dienomis bus ramu ir saugu“.
20 O kiti Hezekijo darbai, visi jo žygdarbiai ir kaip jis padarė tvenkinį bei vandentiekį,[3] ir kaip jis atvedė vandenį į miestą, – argi tai nėra aprašyta Judo karalių Metraščių knygoje?
21 Hezekijas užmigo su savo protėviais, ir jo sūnus Manasas tapo karaliumi jo vietoje.
