PRADEDANTIEMSBiblija arba Šventasis Raštas yra ypatinga kiekvienam krikščioniui, tame tarpe ir katalikui, knyga. Taigi,
1. NES ŠVENTASIS RAŠTAS YRA DIEVO ĮKVĖPTAS ir BAŽNYČIOS MUMS PERTEIKIAMAS JO ŽODIS
Vatikano II Susirinkimas sako:
Dievo apreikštieji dalykai, užrašyti ir išdėstyti Šventajame Rašte, buvo perteikti Šventosios Dvasios įkvėpimu. Remdamasi apaštalų tikėjimu, Motina Bažnyčia laiko šventomis ir kanoninėmis ištisas Senojo Testamento ir Naujojo Testamento knygas su visomis jų dalimis, kadangi jos surašytos Šventosios Dvasios įkvėpimu (plg. Jn 20, 31; 2 Tim 3, 16; 2 Pr 1, 19–21; 3, 15–16), o jų autorius yra Dievas, ir kaip tokios jos buvo perduotos Bažnyčiai.
[...] Tad „visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti tiesumui, kad Dievo žmogus būtų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui“ (2 Tim 3, 16–17).
Taigi Dievas, abiejų Testamentų knygų įkvėpėjas ir autorius, taip išmintingai sutvarkė, kad Naujasis slypi Senajame, o Senasis atsiskleidžia Naujajame. Nors Kristus savo krauju įsteigė Naująją Sandorą (plg. Lk 22, 20; 1 Kor 11, 25), visos Senojo Testamento knygos, ištisai įtrauktos į evengelinį skelbimą, įgyja ir parodo visą savo reikšmę Naujajame Testamente (plg. Mt 5, 17; Lk 24, 27; Rom 16, 25–26; 2 Kor 3, 14–16), kurį savo ruožtu jos nušviečia ir paaiškina.
2. NES BIBLIJOJE YRA UŽRAŠYTA BE GALO SVARBI TIESA IR ŠIANDIENAI
Vatikano II Susirinkimas sako:
Šventasis Raštas tvirtai, ištikimai ir be klaidos moko tiesos, kurią Dievas panoro pateikti šventosiose knygose mūsų išganymui.
Vien tikėjimo šviesa ir įsigilinimas į Dievo žodį įgalina visuomet ir visur pažinti Dievą, kuriame mes „gyvename, judame ir esame“ (Apd 17, 28), kiekviename įvykyje ieškoti jo valios, įžvelgti Kristų visuose žmonėse, ar jie būtų artimi, ar svetimi, teisingai spręsti apie laikinųjų dalykų reikšmę ir vertę tiek jų pačių, tiek žmogaus tikslo atžvilgiu.
Dekretas apie pasauliečių apaštalavimą Apostocicam actuositatem, 4
3. NES JĖZUS PASAKĖ:
Žmogus gyvas ne viena duona,
bet ir kiekvienu žodžiu,
kuris išeina iš Dievo lūpų.
Evangelija pagal Matą 4, 4
4. NES ŠVENTASIS RAŠTAS ATSKLEIDŽIA, KAIP SU DIEVU TURĖTI ASMENINĮ RYŠĮ:
Bažnyčia kviečia kiekvieną krikščionį dažnai skaityti Šventąjį Raštą, kad geriau pažintume Viešpatį Jėzų.
Šventasis Susirinkimas karštai ir pabrėžtinai ragina ir visus krikščionis, [...] dažnu Šventųjų Raštų skaitymu įgyti „Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinimo didybę“ (Fil 3, 8). „Juk nepažinti Raštų reiškia nepažinti Kristaus.“
Tačiau [...] Šventojo Rašto skaitymą turi lydėti malda, idant tarp Dievo ir žmogaus vyktų pokalbis. Juk „kai meldžiamės, jam kalbame; kai skaitome dieviškuosius posakius, jo klausomės“.
Pats Viešpats Jėzus pasakė:
... amžinasis gyvenimas –
tai pažinti tave,
vienintelį tikrąjį Dievą,
ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją.
Evangelija pagal Joną 17, 3
Jei nesi Dievui pavedęs viso savo gyvenimo, nejauti su savo Kūrėju ryšio, paprašyk Jėzaus prisiliesti prie tavo širdies, tapti tavo Išganytoju, Bičiuliu ir Viešpačiu. Jis atves tave pas Tėvą, perkeis tavo gyvenimą, pripildys tavo širdį džiaugsmo, prasmės ir gyvybės.
5. NES BIBLIJA RAGINA MUS SKELBTI GERĄJĄ IŠGANYMO ŽINIĄ:
Jėzus pasakė savo mokiniams:
Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas.
Vatikano II Susirinkimas sako, jog pirmoji, pagrindinė kunigo pareiga yra skelbti Dievo žodį:
Kadangi niekas negali būti išganytas, kas prieš tai neįtiki, kunigų kaip vyskupų bendradarbių pirmoji pareiga yra skelbti visiems Dievo Evangeliją, idant, vykdydami Viešpaties įsakymą: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Mk 16, 15), jie kurtų bei didintų Dievo tautą. Juk išganingasis žodis netikinčiųjų širdyse sužadina, o tikinčiųjų širdyse ugdo tikėjimą, iš kurio prasideda ir auga krikščionių bendruomenė, kaip sako apaštalas: „Tikėjimas iš klausymo, klausymas – tai skelbiamas Kristaus žodis“ (Rom 10, 17).
Dekretas dėl kunigų tarnybos ir gyvenimo Presbyterorum Ordinis, 4
Drąsinkime savo kunigus ir melskimės, kad jie būtų kupini Dievo Dvasios ir skelbtų išganymo žinią.
Šis Jėzaus įsakymas nėra skirtas tik kunigams, bet ir visiems tikintiesiems, vedamiems Šventosios Dvasios skelbti Dievo žodį.
Vatikano II Susirinkimas kalba apie pasauliečių atsakomybę:
[...] tikras apaštalas ieško progų žodžiais skelbti Kristų netikintiesiems, idant atvestų juos į tikėjimą, ir tikintiesiems, idant pamokytų, sutvirtintų ir paskatintų juos būti uolesnius, nes „Kristaus meilė valdo mus“ (2 Kor 5, 14), ir visų širdyse turi aidėti apaštalo žodžiai: „Vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!“ (1 Kor 9, 16).
Parengta pagal Airijos katalikų SOON Educational Publications bukletą
