Biblinių vardų rašyba, transkripcija, skirtumai[ PUSLAPIS RENGIAMAS. PRAŠOME UŽSUKTI VĖLIAU. ]
Á á Ą́ ą́ É é Ę́ ę́ Ė́ ė́ Í í Į́ į́ Ý ý Ó ó Ú ú Ų́ ų́ Ū́ ū́ Ĺ ĺ (pusbalsis dvigarsiuose) Ḿ ḿ Ń ń Ŕ ŕ
À à È è Ì ì Ò ò Ù ù
Ã ã Ą̃ ą̃ Ẽ ẽ Ę̃ ę̃ Ė̃ ė̃ Ĩ ĩ Į̃ į̃ Ỹ ỹ Õ õ Ũ ũ Ų̃ ų̃ Ū̃ ū̃ L̃ l̃ (pusbalsis dvigarsiuose) M̃ m̃ Ñ ñ R̃ r̃
Tekstas iš leidinio „Biblijos vardų žodynas“ (sud. Petras Kimbrys. Vilnius, „Aidai“, 2000).
Čia transkripcijų rašyba netaisyta, tik adaptuota html.
Įvairių sričių rašto darbininkai nuo seno stokoja nusistovėjusios biblinių vardų rašybos ir informacinės literatūros, padedančios tuos vardus identifikuoti. Dabar, išleidus lietuvišką visos Biblijos vertimą iš originalo kalbų, atsirado galimybė pateikti žinyną, tenkinantį tokį poreikį. Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo, pataisiusi Lietuvos Biblijos draugijos rengiamo spaudai ekumeninio leidimo Šventojo Rašto vardyną, 1997 06 19 posėdyje (protokolas Nr. 6) patvirtino jį ir 1997 08 28 posėdyje priėmė nutarimą Nr. 62 „Dėl Biblijos vardų adaptavimo principų“ (žr. Valstybės žinios, 1997, rugs. 12, Nr. 84-2122, p. 60–61). Žemiau išdėstyti principai ir remiasi šiuo Komisijos nutarimu.
1. Remiantis Biblijos vertimų į šiuolaikines kalbas pasauline praktika, prie hebrajiško (ir aramėjiško) originalo kiek galima daugiau priartinami tie Senojo Testamento vardai, kurių lietuviškoji forma neturi senesnės vartojimo tradicijos. Kiti vardai, į lietuvių kalbą patekę ne tiesiogiai iš hebrajų kalbos, bet per graikiškus (Septuagìnta) bei lotyniškus (Vulgatà) Senojo Testamento vertimus arba per Naująjį Testamentą, ir turintys nusistovėjusią formą, laikytini tradiciniais, pvz.: Abraõmas (ne Abrahamas), Betliẽjus (ne Bet Lehemas), Dóvydas (ne Davidas), Izaõkas (ne Icchakas), Izmaèlis (ne Išmaelis), Jerùzalė (ne Jerušalaimas), Mõzė (ne Mošė), Nõjus (ne Noachas).
Prie tradicinių priskirtini ir tie vardai, kurie tiesiog verčiami į lietuvių kalbą ar keičiami lietuviškais atitikmenimis, pvz.: Alỹvų kalnas (ne Har Hazetimas), Diẽvas (ne Elohimas), Grį̃žulo Ratai (ne Asas ar Aišas), Raudonóji jūra (ne Jam Sufas), Viẽšpats (ne Adonajas).
2. Kaip adaptuotuose varduose perteikiami hebrajiški garsai, nurodyta lentelėje.
2. 1. hė̃ vardo pradžioje ir viduryje perteikiamas h, o vardo gale netariamas ir neperteikiamas, pvz.: Harmònas [haremon]1, Jahãcas [jahac], bet Parà [parah];
2.2 chètas skiemens pradžioje perteikiamas h, o skiemens gale – ch, pvz.: Ahãzas [’ahaz], bet Jachceèlis [iahece’ėl];
2. 3. ãlefas ir áinas neperteikiami.
3. Adaptuotuose hebrajiškuose ir graikiškuose varduose paprastai išlaikomi ilgieji originalo balsiai:
3. 1. y – baigmenyse -yras, -yra, -yrai, pvz.: Machỹras [makir]; Kefyrà [kefirah], Sapfyrà [sappheire]; nazỹrai [nazir];
3. 2. o – šaknyse, pvz.: Jõbas [’ijjob], Mõzė [mošeh];
3. 3. o – baigmenyse -ojas, -oja, -ojė, pvz.: Kalnójas [kaleno]; Tekója [teqoa], Harójė [haro’eh];
3. 4. ū – šaknyse, pvz.: Dūmà [dūmah], Rūtà [rūt], Ū̃ras [ ’ūr];
3. 5. ū - baigmenyse:
3. 5. 1. -ūnas, pvz.: Hanū̃nas [hanūn], Kijū̃nas [kijjūn];
3. 5. 2. -ūras, -ūra, -ūrai, pvz.: Ašū̃ras [ ’ašūr], Zakū̃ras [zakkūr]; Ketūrà [qetūrah]; Dioskū̃rai [dioskouroi];
3. 5. 3. -ūva, pvz.: Abišūvà [’abišūa‘], Cerūvà [cerū'ah], Šamūvà [šammūa‘];
3. 5. 4. -ūzas, -ūzai, pvz.: Tamū̃zas [tammūz]; Sirakū̃zai [syrakousai].
4. Adaptuojant hebrajiškus vardus pridedamos lietuviškos galūnės arba baigmenys.
*** KOREKTŪRA NEATLIKTA.
4. 1. Kamiengalio balsiai -a, -e laikomi lietuviškomis galūnėmis -a, -ė, pvz.: Abana [’abanah]-, Ėltekė [’ėleteąėh].
4. 2. Kamiengalio balsis -i vyrų asmenvardžiuose ir vietovardžiuose keičiamas galūne -is, pvz.: Amis [aml], Lėhis [lehi], Uzis [ ‘uzzT], o moterų asmenvardžiuose - galūne -ė, pvz.: Noomė [no'omi], Vaštė [vašętfj.
1 Laužtiniuose skliaustuose pateiktos originalo formos, transliteruotos lotyniškais rašmenimis (žr. lentelę).
4. 3. Kamiengalio balsis -o keičiamas baigmeniu -ojas, pvz.: Gilėjas [gildh], Idėjas [ 'iddd ”], Nekėjas [nekoh\.
4. 4. Kamiengalio balsis -u keičiamas baigmeniu -uvas, pvz.: Jėhuvas [jėhū’], Saluvas [sallūr\, Sėchuvas [sekti].
4. 5. Vyrų asmenvardžiams ir vietovardžiams, kurie baigiasi priebalsiais, pridedama galūnė -as, pvz.: Aardnas [ ’aharon], Sebamas [sebam], o tiems iš jų, kurie baigiasi formantu -ei, pridedama galūnė -is, pvz.:Azazėlis [ ‘azazėl], Magdiėlis [magedi’ėl].
4. 6. Moterų asmenvardžiams, kurie baigiasi priebalsiais, pridedama galūnė -a, pvz.: Meraba [mėrab], Tamara [tamar], o tiems iš jų, kurie baigiasi priebalsiais -l ir -s, pridedama galūnė -ė, pvz.: Abigalė [’abigal], Tachpenėsė [tahepenėjs].
4. 7. Baigmuo -jahū vyrų asmenvardžiuose keičiamas baigmeniu -jas, pvz.: Elijas [ ’Slijjahu], Jošijas [jd’šijjahū], o moterų asmenvardžiuose - baigmeniu -ja, pvz.: Mikaja [mikajahū].
5. Kilmėvardžiai, tautovardžiai ir grupiniai vardai daromi atsižvelgiant į jų pamatinių žodžių formą ir lietuviškos vartosenos tradiciją.
5. 1. Kilmėvardžiai iš asmenvardžių su galūnėmis -as, -a daromi prie kamieno dedant galūnę -ai, pvz.: ardai (: Ardas), belai (: Belą), benjaminai (: Benjaminas).
5. 2. Kilmėvardžiai iš asmenvardžių su galūnėmis -is, -ius daromi prie kamieno dedant galūnę -iai, pvz.: gūniai (: Gūnis)-, saūliai (: Saūlius).
5. 3. Kilmėvardžiai, kilę iš asmenvardžių su formantu -ei, turi tradicinį baigmenį -itai, pvz.: arel'itai (: Arelis), izmael'itai (: Izmaėlis), nemuel'itai (: Nemuelis).
Tokį pat baigmenį turi ir visi prie tradicinių priskiriami kilmėvardžiai, pvz.: hetitai (: Hėtas), kainltai (: Kainas), levitai
(: Levis).
5. 4. Kilmėvardžiai iš vietovardžių daromi prie kamieno dedant priesagą -iečiai, pvz.: aleksandriėčiai (-.Aleksandrija),filipiėčiai (: Fil'ipai), gibeoniėčiai (: Gibeėnas), korintiėčiai (: Korintas).
5. 5. Tautovardžiams, padarytiems iš nežinomų vardų ar kraštovardžių su baigmeniu -ija, pridedama galūnė -ai, pvz.: areliai, garmai, kerėtai, pelėtai', etiopai (: Etiopija), frygai (: Frygija), galatai (: Galatija), mėdai (: Medija).
5. 6. Tautovardžiai iš kitokią formą turinčių kraštovardžių daromi prie kamieno dedant priesagą -iečiai, pvz.: babiloniečiai
(: Babilonas), egiptiečiai (: Egiptas), midjaniėčiai (: Midjanas).
5. 7. Prie tradicinių priskiriami kai kurie tautovardžiai, kilę iš vietovardžių, turi baigmenis -ėjai, -inai, -itai, pvz.: aramėjai (: Aramas), chaldėjai (: Chaldėja), judėjai (: Judėja); filistinai (: Filistija); amonitai (: Amonas), edomitai (: Edomas), elamitai (: Elamas), izraelitai (: Izraelis), kušitai (: Kušas), moab'itai (: Moabas).
5. 8. Grupiniai vardai, žymintys kokio asmens sekėjus ar šalininkus, daromi prie asmenvardžio kamieno dedant priesagą -ininkai, pvz.: ėrodininkai (: Erodas), mikaldjininkai (: Mikaldjus).
5. 9. Prie tradicinių priskiriami kai kurie grupiniai vardai turi baigmenis -idai, -iejai, -ijai, -ikai, pvz.: chasidai [asidaioi]; fariziejai [pharisaioi], sadukiėjai [saddoukaioi]; sikarijai [sikarioi]; stoikai [stoiko!].
Ekumeninis Šventojo Rašto leidimas skiriasi nuo katalikiškojo: 1. Kai kurių knygų pavadinimais, būtent: Rūtos (vietoj Rūtos), Metraščių (vietoj Kronikų), Ezros (vietoj Ezdro), Mokytojo (vietoj Koheleto), Ezechielio (vietoj Ezekielio), Danieliaus (vietoj Dantelio), Makabiejų (vietoj Makabėjų) knygos ir Laiškas hebrajams (vietoj Laiško žydams). 2. Hebrajiško priebalsio perteikimu lietuvišku c, o ne z. 3. Kilmėvardžių formomis gadai, benjaminai, šauliai ir t. t., o ne gadaičiai, benjaminaičiai, saulaičiai. 4. Vardų formomis Idojas, Jehuvas ir t. t., o ne Ido’as, Jehu’as ir pan.
1 Laužtiniuose skliaustuose pateiktos priginalo formos, transliteruotos lotyniškais raštmenimis (žr. lentelę).
(Ajin) ir ʾ (Alef).
https://en.wikipedia.org/wiki/Ayin
https://en.wikipedia.org/wiki/Aleph
https://www.prizme.lt/zurnalas/?p=624
Kaip adaptuoti Biblijos vardus?
Dar kartą apie Biblijos vardų adaptavimą ir ne tik apie tai
VALSTYBINĖ LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
N U T A R I M A S
DĖL BIBLIJOS VARDŲ ADAPTAVIMO PRINCIPŲ
1997 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 62
VALSTYBINĖ LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJA
PROTOKOLINIS NUTARIMAS
DĖL ŽYDŲ KULTŪRINIŲ REALIJŲ LIETUVIŠKŲ PAVADINIMŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO
