Senasis Testamentas ir Naujasis Testamentas vienas kitą paaiškina. „Visas Šventasis Raštas yra tik viena knyga, o toji knyga yra Kristus“ (Hugonas Viktorietis).
Kai ieškome, kaip išreikšti kiekvienam žmogui prigimtą veržimąsi prie aukštesniųjų dalykų, kai norime atsiverti šventybės patirčiai, leiskime byloti Dievo Žodžiui, kuris yra saldesnis „už medų, už gryniausią korio medų“ (Ps 19, 11), jis „žibintas mano kojoms ir šviesa mano takui“ (Ps 119, 105), bet kartu ir „kaip ugnis“, „kaip trupinantis uolą kūjis“ (Jer 23, 29). Jis kaip lietus, laistantis žemę, darantis ją vaisingą ir leidžiantis želti joje augalams bei suželdinantis ir sausas mūsų dvasines dykumas (plg. Iz 55, 10–11). Jis taip pat yra „gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų ir teisia širdies sumanymus bei mintis“ (Žyd 4, 12).
Bažnyčia visuomet gerbė dievišką Raštą, kaip ir Viešpaties Kūną. Ypač liturgijoje ji nesiliovė ėmusi ir dalijusi tikintiesiems gyvenimo duoną nuo Dievo Žodžio ir Kristaus Kūno altoriaus. Visas Bažnyčios mokymas, kaip ir pats krikščioniškasis tikėjimas, turi būti Šventojo Rašto gaivinamas ir vedamas. 2008 m. Šventojo Tėvo Benedikto XVI sukviesta Vyskupų Sinodo XII generalinė asamblėja buvo specialiai skirta Šventajam Raštui. Baigiamajame dokumente Sinodas kreipėsi į pasaulio katalikus kviesdamas: „Nutilkime ir pamaldžiai klausykimės Dievo Žodžio ir pasiklausę išlaikykime tylą, kad jis toliau tarp mūsų būtų, gyventų ir mums kalbėtų. Tesuskamba jis dienos pradžioje, kad Dievas tartų pirmą žodį, ir leiskime jam nuaidėti mumyse vakare, kad Dievas tartų paskutinį žodį“.
„Suteikime tikros prasmės Gerosios Naujienos skelbimo Lietuvoje tūkstantmetei sukakčiai rūpestingai priimdami ir uoliai skelbdami Dievo Žodį. Tegul Jis mus sustiprina ir įkvepia laikytis savo tikėjimo ir regimai jį liudyti“, – atitardami Visuotinės Bažnyčios minčiai ragina Lietuvos vyskupai. Iš visos širdies linkiu, kad skaitydami ir mąstydami Šventąjį Raštą priartėtume prie Dievo, kad tarp Dievo ir žmogaus užsimegztų nuostabus pokalbis, kuris maldos sparnais apglėbtų dangų ir žemę.
Kardinolas AUDRYS JUOZAS BAČKIS
Vilniaus Arkivyskupas Metropolitas