6 1 [1]{JD} Kur nuėjo tavo mylimasis,
o visų moterų gražiausioji?
Kuriuo keliu pasuko tavo mylimasis,
kad galėtume jo ieškoti kartu su tavimi?
2 [2]{Mi} Mano mylimasis nusileido į savo sodą,
prie kvapiųjų augalų lysvių,
ganyti kaimenės soduose
ir pasiskinti lelijų.
3 Aš esu mylimojo,
ir mano mylimasis yra mano.
Jis ganosi tarp lelijų.
F. PENKTOJI GIESMĖ
4 [3]{Ms} Mano meile, tu tokia graži kaip Tirza,
daili kaip Jeruzalė,
pagarbią baimę kelianti kaip pulkas su vėliavomis.
5 Nugręžk savo akis nuo manęs,
nes jos mane gniuždo!
Tavo garbanos plasta tarsi kaimenė ožkų,
besileidžiančių žemyn Gileado šlaitais.
6 Tavo dantys kaip kaimenė avių,
lipančių iš maudyklos;
kiekviena jų turi po dvynę,
nė vienos nėra vienišos.
7 Tavo skruostai kaip dvi granato pusės,
slepiamos šydo.
8 Šešiasdešimt karalienių, aštuoniasdešimt sugulovių
ir merginų be skaičiaus.
9 Tik ji viena yra mano balandė,
mano tobuloji,
tik ji viena motinos numylėtinė –
džiaugsmas tos, kuri ją pagimdė.
Merginos matė ją ir gyrė;
ir karalienės, ir sugulovės kėlė ją į padanges.
10 {JD} Kas yra ta, kuri sušvinta tarsi aušra,
graži kaip mėnulis,
šviesi tartum saulė,
pagarbią baimę kelianti lyg pulkas su vėliavomis?
11 {Mi} Nusileidau į lazdynų miškelį
slėnio žiedų pažiūrėti, –
sužinoti, ar vynuogės jau išsprogusios,
ar granatmedžiai jau pražydę.
12 [4]Net nepajutau ... kaip troškimas įkėlė mane
į vežimą šalia mano didžiūno.