IŠNAŠOS

1 Gg 8, 5: Mylimieji vaizduojami einantys namų link. Jiedu džiaugiasi, kad mergaitės noras (žr. 1-2 eilutes) išsipildė. Sužadėtinis kalba apie jų pirmąjį susitikimą.

2 Gg 8, 6–7: Antspaudas buvo nešiojamas pririštas prie rankos (kaip šiuo atveju) arba užkabintas ant kaklo kaip žiedas (žr. Jer 22,24). Žmogaus gyvenime mirtis ir mirusiųjų buveinė yra neišvengiami, nenumaldomi. Galų gale jie visad laimi! Meilė yra lygiai taip pat tikra savo pergale ir prilygsta savo jėga kovoje su gyvenimo priešais. Nei vandenys gali ją užgesinti, nei potvynis gali ją paskandinti. Meilė yra brangesnė už visus turtus.

3 Gg 8, 8–10: Sužadėtinė pareiškia, kad ji skaisti. 9-oje eilutėje ji cituoja savo vyresniųjų brolių rūpinimąsi jos ateitimi. Kol ji dar nesubrendusi, jie nori ją išsaugoti galimoms vedyboms. Būdama dora, ji bus gerbiama; būdama neskaisti, ji bus laikoma užrakinta. Atsakydama į jų rūpinimąsi, ji laiduoja savo skaistumą ir didžiuojasi radusi malonę savo mylimojo akyse.

4 Gg 8, 11–12: Šios mįslingos eilutės buvo įvairiai aiškinamos. 11-oje eilutėje mergaitė kalba apie didelės vertės vynuogyną, kuris palyginamas su pačia mergaite 12-oje eilutėje. Jos milžiniškas kraitis – tūkstantis sidabrinių – derinasi su jos vidine verte. Ji yra ta dosni mylimoji, duodanti save ir kraitį savo mylimajam, vadinamam Saliamonu, ir mažesnes dovanas savo broliams – aniems prižiūrėtojams (žr. 8-9 eilutes).

5 Gg 8, 13: Panašiai kaip Gg 2,14-15 mylimasis prašo iš jos žodžio ar dainos, o mylimoji atsako panašiai kaip ir Gg 2,17.

SĄSAJOS