1 Iš 25, 5: ... delfinų oda: pažodžiui tehašim{ų} oda. Žodžio tehašim prasmė nėra aiški. Spėjama, kad tai buvo jūrų gyvūno vardas. Septuaginta ir Vulgata tehašim verčia žodžiu mėlynas.
2 Iš 25, 17: ... malonės sostą: pažodžiui turima omenyje dangtį, bet dėl jo ryšio su Permaldavimo dienos apeigomis Skrynios dangtis siejamas su malone. Žr. Kun 16,14-19.
3 Iš 25, 18–20: ... kerubai: turbūt atrodė kaip sparnuoti liūtai su žmogaus pavidalo galvomis. Kerubai išskleistais sparnais viršum Skrynios buvo nematomo Viešpaties sostas. Žr. Ps 80,2. Kerubai šiek tiek skirtingai, bet išsamiau, aprašomi 1 Kar 6,23-28; 2 Kr 3,10-13.
4 Iš 25, 25: ... briauną: turbūt žemai prie aslos stalo kojoms sutvirtinti. Taip vaizduojamas auksinis Herodo Šventyklos stalas Tito vartų reljefe Romos forume.
5 Iš 25, 29–30: Lėkštėse buvo laikoma Artumo duona – šventoji duona, kuri kas šabą buvo padedama ant stalo kaip atnaša Dievui ir vėliau kunigų suvalgoma. Smilkalais buvo pabarstoma duona. Žr. 24,5-9. Atnašų vynas buvo pilamas iš ąsočių ir dubenų. Šie visi indai buvo ant paauksuoto stalo.
6 Iš 25, 33: Žvakidės kotas, kaip ir jos šakos, buvo išpuoštas panašiai. Puošmenys ant kiekvienos žvakidės šakos buvo turbūt taip išdėstyti, kad vienas buvo šakos viršūnėje, o kiti du vienodai nuo kits kito atskirti žemiau ant šakos. Galvutės – taurelės pavidalo žiedo sėklinė.
7 Iš 25, 34–35: Žvakidės kotas turėjo keturis puošmenis. Vienas jo viršūnėje, o kiti trys žemiau kiekvienos iš koto išeinančios šakų poros.
8 Iš 25, 37: Lempos, regis, buvo laivelių pavidalo, su dagtimi viename gale. Galas su dagtimi buvo atsuktas į žvakidės priekį.
9 Iš 25, 38: ... padėklai: maži indai dagčių išdagoms.
10 Iš 25, 39: ... {aukso} talentas: 34,2 kg.