12 1 Juk tavo nemari dvasia yra visur!
2 Užtat tu pataisai nusižengiančius pamažėle,
įspėji ir primeni jiems dalykus, kuriais nusideda,
kad jie paliktų savo nedorumą
ir dėtų viltį į tave, Viešpatie!
Ir kanaaniečiams Dievas buvo gailestingas
3 [1]Ir senųjų savo šventojo krašto gyventojų
4 tu nekentei dėl jų bjaurių nusikaltimų,
dėl jų kerėjimų ir palaidų apeigų,
5 dėl negailestingo kūdikių žudymo ir dėl aukos puotų
vaišinantis žmogaus kūnu ir krauju.
Tuos pagonių apeigų dalyvius,
6 tuos tėvus, žudančius bejėgius kūdikius,
tu norėjai sunaikinti
mūsų protėvių rankomis,
7 idant tas kraštas, iš visų kraštų tau brangiausias,
priimtų garbingą Dievo vaikų nausėdiją.
8 Bet netgi ir jų tu pasigailėjai,
nes jie buvo tik žmonės,
ir siuntei širšes, kaip savo kariuomenės šauklius,
kad juos pamažėle išnaikintų.
9 Ne dėl to, kad nebūtum galėjęs atiduoti nedorėlių
į teisiųjų rankas mūšyje
ar sunaikinti jų iš karto užsiundęs žvėris,
ar savo lemtingu žodžiu.
10 Bet, teisdamas juos pamažėle,
tu davei jiems progą daryti atgailą,
nors žinojai, kad jų giminė yra nedora,
jųjų piktumas jiems įgimtas
ir jų nusiteikimas niekad nepasikeis,
11 nes nuo pat pradžios jie buvo prakeikta giminė.
Kodėl Dievas gailestingai elgiasi
Ne ko nors bijodamas
tu palikai juos nebaustus už jų nuodėmes.
12 [2]Juk kas gali tau sakyti: „Ką padarei?“
Argi gali kas priešintis tavo nuosprendžiui?
Kas gali kaltinti tave už sunaikinimą tautų,
kurias tu pats sukūrei?
Argi gali kas stoti prieš tave
kaip nedorų žmonių gynėjas?
13 Juk, be tavęs, nėra kito Dievo,
kuris viskuo rūpintųsi
ir kuriam turėtumei įrodyti,
kad tu nesi neteisingai pasmerkęs;
14 nėra nei karaliaus, nei valdovo,
kuris tau prieštarautų dėl tavo nubaustųjų.
15 Tu esi teisus ir visa valdai teisingai,
laikydamas svetima savo galybei
pasmerkti bausmės neužsitraukusį žmogų.
16 Juk tavo jėga yra teisumo šaltinis, –
visa valdydamas, tu gali visų ir pasigailėti.
17 [3]Juk tu parodai savo jėgą,
kai netikima tavo visagalybe,
ir baudi įžūlumą tų, kurie ją pažįsta.
18 Nors esi visavalės jėgos, teisi atlaidžiai
ir didžiu atlaidumu mus valdai,
nes, kai panori, jėga tau tarnauja.
Dievo pamokos savo tautai
19 [4]Tokiais darbais tu pamokei savo tautą,
kad teisus žmogus turi mylėti žmones,
ir savo vaikams davei gerą viltį,
nes suteiki vietos atgailai už nuodėmes.
20 Juk jeigu savo vaikų priešus, vertus mirties,
baudei taip atžvalgiai ir atlaidžiai,
suteikdamas jiems laiko ir vietos,
kad paliktų savo nedorumą,
21 kaip reikliai tu teisei savo vaikus,
kurių protėviams prisiekei sandoras,
kupinas gerų pažadų!
22 Mus tad tu pataisai,
o mūsų priešus nuplaki dešimt tūkstančių kartų smarkiau,
kad mes, kai teisiame, pamąstytume apie tavo gerumą
ir, kai esame teisiami, tikėtumės gailestingumo.
Laipsniškas egiptiečių nubaudimas
23 Užtat ir tuos, gyvenusius nedorą kvailą gyvenimą,
kankinai jų pačių bjauriomis klaikybėmis.
24 Juk jie nuėjo toli klaidos takais,
laikydami dievais tai, ką net gyvuliai
niekina ir kuo šlykštisi, –
jie apsigaudinėjo kaip neprotingi kūdikiai.
25 Užtat tarsi neprotaujantiems vaikams
tu siuntei jiems savo nuosprendį kaip patyčias.
26 Bet tie, kurie nenorėjo paisyti įspėjimo,
gauto per tokią pašaipią bausmę,
greitai turėjo patirti Dievo vertą pasmerkimą.
27 Juk per tas gyvuliškas dievybes,
kuriomis jie buvo nusivylę dėl savo pačių kančios,
ir nubausti tų pačių kūrinių,
kuriuos dievais laikė,
jie pamatė ir pažino tikrąjį Dievą,
suvokdami jį, kurį anksčiau buvo paneigę.
Taip ant jų nužengė griežtas pasmerkimas.[5]
