Izraelis stabų negarbina
15 1 [1]O tu, mūsų Dieve, esi geras ir ištikimas,
kantrus ir neskubantis pykti.
2 Juk net ir tada, kai nusidedame,
pripažindami tavo galybę, esame tavo.
Betgi nenusidėsime, nes pripažįstame,
kad tau priklausome.
3 [2]Juk tave pažinti yra teisumo viršūnė
ir pripažinti tavo galybę yra šaknis nemarumo.
4 Juk mūsų nesugundė nei žmonių vaizduotės kūryba,
nei bevaisiu tapytojų triūsu
įvairiomis spalvomis nutapytas pavidalas.
5 Jo išvaizda pažadina kvailų žmonių ilgesį
trokšti vien to paveikslo gyvybės ir alsavimo.
6 [3]Blogio mylėtojai ir tokios vilties verti yra žmonės,
kurie ar juos daro,
ar jų ilgisi,
ar juos garbina.
Moliniai puodžiaus stabai
7 Juk puodžius iš tikrųjų,
kruopščiai išminkęs minkštą šlyną,
iš jo nulipdo mums visokių indų.
Iš to paties molio jis lipdo indus,
tarnaujančius kilniam vartojimui, ir tokius,
kurie skiriami priešingam tikslui, –
visus lipdo panašiai.
O kaip kas juos naudos,
pats puodžius nusprendžia.
8 Tuščiai įdėdamas triūsą, iš tokio pat molio
jis nulipdo niekingą dievą,
nors jis pats taip neseniai buvo padarytas iš žemės
ir netrukus, atėjus laikui sugrąžinti
jam paskolintą gyvastį,
turės eiti ten, iš kur jis pats buvo paimtas.
9 Jam nekyla rūpesčio, kad turės mirti
ir kad jo gyvenimas trumpas.
Verčiau jis stengiasi pralenkti auksakalius
ir sidabrakalius, pamėgdžioja varkalius
ir didžiuojasi lipdydamas netikrus dievus.
10 Pelenai – jo širdis,
niekingesnė už dulkes jo viltis,
kaip molis jo gyvenimas!
11 Jis nepažino to, kuris jį padarė,
įkvėpė jam veiklią sielą
ir davė jam gyvybės alsavimą.
12 Verčiau mūsų gyvenimą jis laikė tuščiu žaidimu
ir mūsų buvimą – pelningu prekymečiu.
Jis sako: „Žmogus turi pasipelnyti visom išgalėm,
nors ir nedoru būdu“.
13 Juk tas žmogus geriau už visus žino, kad nusideda,
kai lipdo iš tos pačios žemės šlyno
ne tik dužlius puodus, bet ir stabus.
Egiptiečių stabų garbinimo kvailystė
14 Bet užvis kvailiausi, už aklus kūdikius skurdesni,
yra tavo tautos priešai ir engėjai.
15 Juk jie laikė visų tautų stabus dievais,
nors šie negali naudotis akimis, kad regėtų,
nei nosimi, kad kvėpuotų,
nei ausimis, kad girdėtų,
nei rankų pirštais, kad lytėtų,
ir kojomis, kad vaikščiotų.
16 Juk žmogus juos padarė.
Tas, kuriam dvasia tik paskolinta, juos nulipdė;
žmogus negali nulipdyti į save panašaus dievo.
17 Žmogus yra marus, ką jis padaro nežabotomis rankomis,
visa tai negyvas daiktas.
Jis pats yra vertingesnis už daiktus, kuriuos garbina,
nes turi gyvastį, o stabai jos niekada neturėjo.
18 [4]Be to, jis garbina net šlykščiausius gyvulius,
iš jų žvėriškumo sprendžiant,
už visus kitus blogesnius.[5]
19 Net kaip gyvuliai jie neatrodo tokie gražūs,
kad galėtų žmogui teikti malonumo;
jie pabėgo nuo Dievo gyriaus ir palaiminimo.
