Saliamonas yra mirtingas kaip visi žmonės
7 1 Ir aš iš tikrųjų esu marus žmogus, kaip visi kiti,
palikuonis pirmojo sukurto žmogaus,[1] žemės vaikas.
Motinos įsčiose gavau trapią prigimtį,
2 per dešimt mėnesių[2] – kūną ir kraują,
iš vyro sėklos ir malonumo, kuris lydi vedybas.
3 Ir aš vos gimęs įkvėpiau visiems bendro oro,
atsirėmiau į tą pačią, visiems bendrą, žemę;
pravirkdamas išrėkiau tą patį pirmąjį garsą, kaip visi.
4 Buvau rūpestingai auginamas vystykluose.
5 Juk joks karalius kitokios gyvenimo pradžios nėra turėjęs, –
6 visi panašiai ateina į gyvenimą
ir visi panašiai išeina.
Saliamono pagarba išminčiai
7 Todėl meldžiausi,
ir man buvo suteiktas supratimas,
šaukiausi {Dievo} pagalbos,
ir atėjo pas mane išminties dvasia.
8 Ją vertinau labiau, negu skeptrą ir sostą,
o turtus palyginti su ja laikiau niekais.
9 Nelyginau jos net su brangakmeniu,
nes visas auksas prieš ją
tėra tik žiupsnis smilčių,
o sidabras prieš ją vien tik molis.
10 Mylėjau ją labiau už sveikatą ir grožį,
vertinau ją daugiau negu dienos šviesą,
nes jos spindesys niekad negęsta.
11 Drauge su ja atėjo man visa, kas gera,
ir iš jos rankų – nesuskaičiuojami turtai.
12 Visa tai mane džiugino,
nes išmintis mokė juos tinkamai panaudoti,
nors ir nesupratau, kad ji buvo jų ištaka.
13 Atvira širdimi mokiausi ir norom dalijuosi, –
jos turtų neslepiu.
14 Juk ji – neišsemiamas lobis mirtingiesiems, –
visi, kas įgyja šį lobį, laimi draugystę su Dievu,
jos mokymo[3] dovanomis geriau jį pažįsta.
Išminties šaltinis yra Dievas
15 Teišmoko tad mane Dievas išmintingo kalbėjimo
ir protavimo kaip verta man suteiktomis dovanomis.
Juk jis pats yra ir išminties vadovas,
ir išmintinguosius pataiso.
16 Juk ir mes, ir mūsų žodžiai esame jo rankoje,
taip pat ir visas supratimas bei gebėjimai.
17 Juk jis suteikė man tikrą esamų dalykų pažinimą,
kad suvokčiau pasaulio sandarą ir pradmenų jėgą,
18 ir laikų pradžią, ir pabaigą, ir vidurį,
saulėgrąžų keitimąsi ir metų laikų seką,
19 metų laikų ratą ir žvaigždynų išdėstymą,
20 gyvulių prigimtį ir žvėrių būdą,
vėjų galybę ir žmonių mąstyseną,
augalų rūšis ir vaistingas šaknų savybes.
21 Sužinojau tai, kas slaptinga, ir tai, kas aišku,
22 [4]nes mane mokė išmintis, visų dalykų išradėja.
Išminties prigimtis ir savybės
22 [4]nes mane mokė išmintis, visų dalykų išradėja.
23 nenugalimą, geranorišką, labdaringą,
ištikimą, saugią, ramią,
visagalę, visa prižiūrinčią
ir pripildančią visas dvasias,
protingas, tyras ir jautriausias.
24 Juk išmintis judresnė už visa, kas juda, –
ji apgaubia visus daiktus ir pripildo savo tyrumo.
25 [5]Juk ji yra Dievo galybės alsavimas
ir tyras Visagalio šlovės išsiliejimas;
užtat niekas, kas sutepta, į ją neįeina.
26 Juk ji yra amžinosios šviesos atspindys,
kuriamosios Dievo galybės veidrodis be dėmės
ir jo gerumo paveikslas.
27 Nors ji viena, bet gali visa aprėpti;
pati nesikeisdama, ji visa atnaujina.
Per kartų kartas ji įeina į šventas sielas,
padarydama jas Dievo draugais ir pranašais.
28 Juk Dievas myli tik tą,
kuris bendrauja su išmintimi.
29 Ji yra puikesnė už saulę
ir nustelbia visus žvaigždynus.
Palyginta su dienos šviesa, ji atrodo šviesesnė,
30 nes dieną išstumia naktis,
o išminties joks nedorumas nenugali.
