Jobas ieško Dievo, bet rasti negali
23 1 [1]Tada Jobas atsakė. Jis tarė:
2 „Mano skundas vis dar kartus.
Nepaisant mano dejonės, jo ranka sunki.
3 O, kad žinočiau, kur jį rasti,
kaip nueiti į jo buveinę!
4 Su juo vesčiau savo bylą,
išdėčiau jam visas savo kančias.
5 Noriu žinoti, kokiais žodžiais jis man atsakytų,
ir pasvarstyti, ką jis man sakytų.
6 Nejau byloje su manimi jis savo didžią jėgą naudotų?
Ne! Man kalbant, jis klausytųsi.
7 Ten doras žmogus galėtų su juo svarstyti,
ir mano teisėjas amžinai išteisintų.
8 Eidamas į priekį, jo nerandu;
einu atgal, negaliu jo pastebėti.
9 Kairėje jis slepiasi, tik negaliu jo rasti;
gręžiuosi į dešinę, bet negaliu jo matyti.
10 Betgi jis žino kiekvieną mano žingsnį!
Teištiria mane ugnimi: išeisiu tarsi grynas auksas.
11 Koja kojon ėjau su juo, nenukrypdamas į šalį,
laikiausi jo parodyto kelio.
12 Nepasitraukiau nuo jo lūpų įsakymų,
branginau širdyje jo burnos žodžius.
13 Nusprendžia jis vienas, kas gali jį atkalbėti?
Ką tik nori, tą daro.
14 Jis įvykdys, ką man lemia;
daug tokių užmojų jis gali turėti.
15 Užtat sutrinku nuo jo Artumo;
kai pamąstau, drebu iš baimės.
16 Dievas atėmė man drąsą,
Visagalis sukėlė man klaiką.
17 O, kad galėčiau pradingti tamsybėje
ir tamsus debesis uždengtų man veidą!“
