1 Job 37, 2: ... balso: perkūnijos.
2 Job 37, 9: ... iš savo buveinės: senovėje buvo tikima, kad audros laikomos uždarytos saugioje vietoje.
3 Job 37, 12: ... jie plaukia iš visų pusių: lietus (žr. Job 36,27), debesys (žr. Job 36,29-30), žaibas ir perkūnas (žr. Job 36,32-33), sniegas (žr. Job 37,6), vėjai (žr. Job 37,9).
4 Job 37, 18: ... dangaus skliautą: senovėje dangaus skliautas buvo laikomas lubomis, virš kurių yra vandenys viršum skliauto (žr. Pr 1,6-7; 7,1). Šioms luboms tapus tokioms kietoms kaip metalas, įprasti lietūs nebepasiekdavo žemės (žr. Kun 26,19; Įst 28,23).
5 Job 37, 20: Ar angelas neatkreips į tai Dievo dėmesio?
6 Job 37, 21: Atrodo, kad ši eilutė neturi reikšmės Elihu’o kalbos kontekste. Elihu’as ką tik atmetė mintį susitikti su Dievu. Jeigu žmonės negali žiūrėti į saulę dėl jos akinančios šviesos, teigia Elihu’as, juo labiau žmonės negali žvelgti į Dievo spindesį.
7 Job 37, 22: Abejonės ir nežinojimo audros dingsta, ir iš šiaurės, – paslaptingos Dievo buveinės, – ateina didingų Dievo kelių apreiškimas. Šiaurė yra Dievo buveinės įvaizdis.