39 1 „Ar tu žinai metą, kada kalnų ožkos vaikuojasi,
ar stebi, kai stirnos atsiveda?
2 Ar žinai mėnesių skaičių, kurį jos turi išnešioti,
ar nustatai joms metą vaikuotis,
3 kai jos susiriečia, gimdydamos savo vaisių,
ir atveda savo jauniklį?
4 Sustiprėja jų jaunikliai,
užauga po grynu dangumi,
išeina ir pas jas nebegrįžta.
5 Kas paleido laukinį asilą,
kas atrišo jam pančius?
6 Aš padariau dykumą jo namais,
druskingąsias žemes jo buveine.
7 Iš miesto sąmyšio jis šaiposi,
varovo šauksmų negirdi.
8 Klajoja po kalnus tarsi po savo ganyklą
ir susiieško ėsti, kas žalia.
9 Argi stumbras sutiktų tau tarnauti,
ar jis leistų naktį prie tavo ėdžių?
10 Argi galėtumei pririšti stumbrą virvėmis prie vagos,
ar jis tau suakėtų tavo slėnius?
11 Argi juo pasikliausi dėl jo didelės jėgos
ir patikėsi jam savo sunkų triūsą?
12 Argi esi tikras, kad jis sugrįš
ir parneš tau javus į tavo klojimą?
13 [1]Stručio sparnai smagiai plazdena,
bet jie neturi plunksnų.
14 [2]Juk jis palieka savo kiaušinius žemėje,
leidžia smiltims juos šildyti.
15 Užmiršta, kad koja gali juos sumindžioti
ar laukinis žvėris sutrypti.
16 Savo jauniklius jis šiurkščiai atmeta, tarsi ne jo būtų,
ir nesirūpina, kad jo pastangos buvo tuščios.
17 Juk Dievas padarė jį kvailą
ir nedavė jam supratimo.
18 Tačiau kai išskleidęs sparnus metasi bėgti,
apjuokia arklį ir jo raitelį.
19 [3]Argi tu duodi žirgui stiprybę,
ar tu apklojai sprandą jam karčiais?
20 Argi tu šokdini jį kaip žiogą
ir gąsdini žmones jo piktu prunkštimu?
21 Kanopa noriai jis kasa slėnio žemę,
visa savo stiprybe veržiasi į mūšį.
22 Iš baimės tyčiojasi nesutramdomas;
nešoka į šalį nuo kalavijo.
23 Ant jo barška strėlinė,
blizga iešmas ir ietis.
24 Virpėdamas iš nekantrumo, jis šuoliuoja;
išgirdęs rago gausmą, nebenustovi.
25 Kaskart ragui gaudžiant, jis prunkščia: ‘Aha!’
Iš tolo jis girdi mūšį,
vadų įsakymus ir kareivių šauksmus.
26 Argi iš tavęs išmoko sakalas skraidyti
ir išskleisti sparnus pietų link?
27 Argi tavo įsakymu erelis sklando
ir aukštai suka lizdą?
28 Ant uolos jis gyvena,
įsitaiso stačios uolos tvirtovėje.
29 Iš ten jis žvalgosi grobio;
jo akys mato laimikį iš tolo.
30 Jo jaunikliai gurkia kraują;
kur yra užmuštųjų, ten ir jis“.
