1 Job 42, 2–6: Hebrajiškajame tekste šie paskutiniai Jobo žodžiai yra pertraukiami Dievo žodžių intarpais. Jie pakartoja Job 38,2-3 tekstą.
2 Job 42, 7: Jahvė – Viešpats – papeikia tris Jobo bičiulius už tai, kad jie, nors gerai manydami, neteisingai kaltino Jobą. Elihu’as epiloge nėra minimas.
3 Job 42, 8: Jobas tampa savo bičiulių užtarėju, kaip buvo kiti didieji Senojo Testamento žymūnai, Abraomas bei Mozė ir mūsų Viešpats Jėzus Kristus, kurio jie laukė ir apie kurį jie kalbėjo.
4 Job 42, 8: Septyni yra šventas ir simbolinis skaičius Šventajame Rašte ir Artimuosiuose Rytuose.
5 Job 42, 11: ... kesitą: senovinis nežinomos vertės piniginis vienetas. Žr. Pr 33,19; Joz 24,32. ... auksinį žiedą: nosiai ar ausims.
6 Job 42, 14: Jobo dukterų vardai pabrėžia jų žavų grožį: Jemima – Balandis; Kezija – Cinamono žiedas (žr. Ps 45,9); Keren-Kapucha – Akių šešėlis.
7 Job 42, 15: ... davė joms paveldą lygiai su broliais: paprastai dukterys neturėjo teisės paveldėti. Tik nesant sūnų buvo daroma išimtis. Žr. Sk 27,1-11.
8 Job 42, 16: ... šimtą keturiasdešimt metų: kaip Jobui buvo sugrąžinta dviguba nuosavybė, lygiai taip ir amžius buvo padvigubintas (žr. Ps 90,10).