Pirmoji Bildado kalba
8 1 [1]Tada Bildadas Šuhietis atsakė, tardamas:
2 „Kaip ilgai dar tu taip kalbėsi?
Žodžiai iš tavo burnos tarsi smarki vėtra!
3 Argi Dievas iškraipys teisėtvarką?
Argi Visagalis iškraipys teisumą?
4 Kai tavo vaikai jam nusidėjo,
jis atlygino jiems už jų kaltę.
5 [2]Kai tu ieškosi Dievo
ir Visagalį maldausi,
6 jeigu esi be priekaištų ir doras, –
tuomet jis tikrai tavimi pasirūpins
ir atstatys teisėtą tavo namų židinį.
7 Tavo pirmykštė būklė atrodys kaip niekas,
nes ateityje tu labai praturtėsi.
8 Paklausk senąją kartą
ir apsvarstyk protėvių patirtį.
9 Juk mes patys lyg tik vakar užgimę
ir nieko nežinome.
Mūsų dienos žemėje tik šešėlis!
10 Argi jie tavęs nepamokys, tau nepapasakos
ir netars žodžių iš grynos širdies?
11 [3]Argi papirusas gali augti ten,
kur nėra pelkių?
Argi nendrės gali žaliuoti ten,
kur nėra vandens?
12 Būdamos žalios ir dar nekirstos,
jos vysta greičiau už kitus augalus.
13 Toksai likimas visų,
kurie užmiršta Dievą;
bedievio žmogaus viltis virsta niekais.
14 Tik voratinklio siūlelis yra jo viltis,
voratinklis jo pasitikėjimas.
15 Remsis savo namais, bet jie nepalaikys;
laikysis į juos įsikibęs, bet jie neišliks.
16 Nedorėlis klesti saulėje,
jo atžalos dygsta visame sode.
17 Jo šaknys apsiveja aplink akmenų krūvą,
jis gyvena tarp akmenų.
18 Kai jis išraunamas iš savo vietos,
ji pažinti jo nenori ir sako:
‘Niekad nesu tavęs mačiusi!’
19 Tikėk manimi, toks yra jo kelio džiaugsmas,
juk dar kiti iš žemės išaugs.
20 Tikėk manimi, Dievas nei atmes doro žmogaus,
nei išties rankos nedorėliams.
21 Vis dėlto juoko vėl bus pilna tavo burna,
ir džiugesio šauksmų tavo lūpos.
22 Tavo priešai bus apvilkti gėda,
nedorėlių palapinė pradings“.
