1 Joz 3, 1–17: Pasakojimas apie Jordano perėjimą ir įėjimą į Kanaaną sąmoningai sugretinamas su pasakojimu apie Išėjimą iš Egipto. Įkvėptasis autorius atkreipia į tai dėmesį. Žr. Joz 3,7; 4,14.23. Viešpats užtvenkia Jordaną, kaip kadaise jis nusausino Nendrių jūrą (žr. Joz 3,7-4,18; Iš 14,5-31); Viešpaties Skrynia dabar veda izraeliečius, kaip kadaise jis vedė juos debesies ar ugnies stulpe (žr. Joz 3,6-17; 4,10-11; Iš 13,21-22; 14,19-20); Jozuė užima Mozės vietą (žr. Joz 3,7; 4,14); suaugusieji Išėjimo metu buvo apipjaustyti, dabar dykumoje gimę vaikai yra apipjaustomi (žr. Joz 5,2-9). Kaip Kristaus kančia ir Prisikėlimas sudabartino Išėjimo įvykius, taip Jozuė davė Išėjimo įvykiams jų pilnatvę. Žr. 1 Kor 10,1-4.
2 Joz 3, 3: ... Sandoros Skrynia ... : ženklas Dievo Artumo tarp giminių.
3 Joz 3, 15: ... per visą pjūtį ... : kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje vykdavo žiemkenčių pjūtis. Jordano upės perėjimas įvyko izraeliečių kalendoriaus pirmojo mėnesio dešimtą dieną. Žr. Joz 4,19. Tuo metų laikotarpiu Jordanas patvindavo, nes stipri pavasario saulė tirpdė Hermono kalno sniegynus.
4 Joz 3, 16: vandenys ... sustojo, susitelkdami į tvirtą pylimą: staigus upės užtvenkimas galėjo įvykti dėl nuoslankos. Arabų istorikai liudija, kad šis tas panašaus įvyko 1267 m. po Kristaus. Nuoslankos užtvenkė Jordaną prie Adama-Damiyeh – senovės Adam{o}, maždaug 25 km į šiaurę nuo Jericho. Stebuklingą įvykio pobūdį liudija Dievo pažadas Jozuei (žr. Joz 3,13) ir jo įvykdymas (žr. Joz 3,15).