IŠNAŠOS

1 Koh 12, 1–7: Šis besiartinančios senatvės ir mirties – skausmo dienų – aprašas yra sunkiai paaiškinamas. Užsimenama apie gyvenimo žiemos atėjimą 3-ioje eilutėje ir apie namų sunykimą (žr. 4-ąją eilutę). Bandoma šias eilutes aiškinti ir alegoriškai: galiūnai yra kojos, sargai – rankos, malėjos – dantys, langai – akys ... Atrodo, kad senatvės vargus atspindi ir žiogas, t. y. senatvę ir ramentus. Apie dulkes ir gyvybės alsavimą žr. Pr 2,7; Ps 104,29-30.

2 Koh 12, 2: ... debesys, nešdami lietų, sugrįžta: žiema Palestinoje yra debesuotas ir lietingas metas – senatvės simbolis.

3 Koh 12, 5: Žydintis migdolo medis yra panašus į žmogaus baltus plaukus senatvėje; nerangus žiogas – seno žmogaus lėti judesiai; kapario, kaparinių šeimos augalo, uoga – apetito akstinas.

4 Koh 12, 6: Auksinis dubuo, pririštas sidabrine virvute, buvo gyvybės simbolis; virvutės nukirpimas ir dubens sudaužymas – mirties simbolis. Ąsotis ir talpyklos vandens ratas ženklina gyvybę ir mirtį.

5 Koh 12, 11: ... akstinai: patarlės, posakiai yra paskatos žmogaus protui, nes verčia susimąstyti.

6 Koh 12, 13: ... bijok Dievo: teik Dievui garbę ir šlovink, pripažink Dievą Viešpačiu visa būtimi.

SĄSAJOS