Kunigų knyga

A. AUKŲ APEIGOS

Deginamoji auka

1 1 Viešpats pasišaukė Mozę ir kalbėjo jam iš Susitikimo palapinės,[1] tardamas: 2 „Kalbėk izraeliečiams ir sakyk jiems: kai kas nors iš jūsų nori atvesti Viešpačiui gyvulio atnašą, atveskite atnašą iš jaučių bandos ar iš avių bei ožkų kaimenės.[2]

3 Jei atnaša yra deginamoji auka[3] iš jaučių bandos, jis atves sveiką jautį prie Susitikimo palapinės įėjimo, kad būtų priimtas jo vardu Viešpaties akivaizdoje. 4 Ten jis uždės ranką[4] ant galvos deginamajai aukai, kad ji būtų priimta jo labui kaip išpirkimas už jį. 5 Jautis bus papjautas Viešpaties akivaizdoje, o Aaronas ir jo sūnūs atnašaus kraują,[5] jį išliedami ant visų šonų aukuro, esančio prie Susitikimo palapinės įėjimo. 6 Tada deginamoji auka bus nulupta ir sukapota į dalis. 7 Kunigo Aarono sūnūs užkurs ant aukuro ugnį ir pridės į ugnį malkų. 8 Paskui Aarono sūnūs, kunigai, išdėlios sukapotas dalis drauge su galva ir taukais ant ugnies ir malkų, esančių ant aukuro. 9 O viduriai ir kojos bus apiplauti vandeniu. Tada kunigas pavers dūmais visą atnašą ant aukuro kaip deginamąją auką – malonaus kvapo ugnies atnaša Viešpačiui.

10 Jei jo atnaša deginamajai aukai yra iš smulkių gyvulių – avių ar ožkų kaimenės, jis atves sveiką aviną ar ožį. 11 Jis bus papjautas prie šiaurinio aukuro šono Viešpaties akivaizdoje. Tada Aarono sūnūs – kunigai išlies jo kraują ant visų aukuro šonų. 12 Sukapotą į dalis, kunigas išdėlios mėsą drauge su galva ir taukais viršum degančių malkų ant aukuro. 13 O viduriai ir kojos bus apiplauti vandeniu. Tada kunigas atnašaus visa, paversdamas dūmais ant aukuro. Tai yra deginamoji auka – malonaus kvapo ugnies atnaša Viešpačiui.

14 Jei jo atnaša Viešpačiui yra deginamoji auka iš paukščių,[6] jis parinks ją iš purplelių ar balandžių. 15 Kunigas jį atneš prie aukuro, nusuks jam galvą ir ant aukuro pavers jį dūmais. O jo kraujas bus nutekintas ant aukuro sienų. 16 Jis atskirs gurklį su viskuo, kas jame, ir numes jį į pelenams skirtą vietą rytinėje aukuro pusėje. 17 Tada, perplėšęs paukštį per vidurį ir pusių neatskirdamas, kunigas pavers jį dūmais ant aukuro, viršum malkų ant ugnies. Tai yra deginamoji auka – malonaus kvapo ugnies atnaša Viešpačiui“.

❮

❯

Kun 1 k1999

©

Info apie Biblijos teksto-knygos leidimą ir copyright
⇱

Skyriaus lango URL (aktyvus linkas, jį nuspaudus langas tampa pirmu.

⋮

✕

Pasirinkite, ką matysite šiame lange:

BIBLIJOS tekstas

Pagalba STUDIJOMS
   NUORODOS: Išnašos | Sąsajos
   ĮVADAI: Testamento | Grupės | Knygos
   SANTRUMPOS
✛
✕

NUORODOS ĮVADAI SANTRUMPOS

Išnašos Sąsajos

IŠNAŠOS

1 Kun 1, 1: Kunigiškuoju požiūriu Kunigų knygos nuostatai ir įsakymai buvo duoti Mozei iš Susitikimo palapinės, arba Padangtės, izraeliečiams esant dykumoje (žr. Kun 7,37-38; Iš 40,16-38).

2 Kun 1, 2: ... iš jaučių bandos ar iš avių bei ožkų kaimenės: gyvuliai, tinkami kaip atnašos aukai, buvo arba iš jaučių bandos – jaučiai, karvės, veršiai, arba iš avių bei ožkų kaimenės – avys ir ėriukai, ožkos ir ožiukai. Aukai netiko ne tik laukiniai gyvuliai, bet ir nešvarūs naminiai gyvuliai – kupranugaris ir asilas. Žr. Kun 11,1-47.

3 Kun 1, 3: ... deginamoji auka: pagrindinė, kasdienė auka (žr. Kun 6,9). Visas gyvulys, išskyrus odą, būdavo sudeginamas ant didžiojo aukuro kieme prie įėjimo į Susitikimo palapinę Dievui pagarbinti. Žr. Iš 38; 40,6.

4 Kun 1, 4: ... uždės ranką ... : veiksmas, kuriuo žmogus save sutapatina su atnašaujama auka. Žr. Iš 29,10.35-37.

5 Kun 1, 5: ... atnašaus kraują: kraujas, žmogaus gyvybės paslaptis ir apraiška (žr. Kun 17,11; Įst 12,23; Pr 9,4), buvo laikomas šventu Dievui. Todėl, laikantis gyvybės auka už gyvybę dėsnio, buvo tikima, kad kraujo išliejimas yra veiksmingas nuodėmei atleisti ir žmogui su Dievu sutaikyti. Kraujo išliejimas ant aukuro simbolizuoja Dievo dalyvavimą išpirkimo apeigoje.

6 Kun 1, 14–17: Deginamajai aukai atnaša, kurią pajėgė aukoti vargšai ir beturčiai.

SĄSAJOS

❮

❯