IŠNAŠOS

1 Kun 17, 3–10: Kraujas, anot izraeliečių mąstysenos, buvo gyvybės šerdis ir ženklas, todėl net gyvulių ir paukščių kraujas buvo laikomas šventu. Žr. Pr 9,4-5. Užtat ir gyvulio skerdimas mėsai turėjo tokį aukos pobūdi, kad buvo reikalaujama gyvulį skersti tik prie šventovės. Negalint šio įstatymo įvykdyti be didelių sunkumų, izraeliečiams išsiblaškius po visą Palestiną, jis buvo sušvelnintas. Žr. Įst 12,20-25.

2 Kun 17, 7: ... satyrams: pažodžiui ožiams demonams. Turima mintyje gyvulių pavidalo būtybės, kurios, buvo tikima, gyveno dykumoje ir griuvėsiuose. Žr. Iz 13,21; 34,14. Azazelis buvo viena iš tokių būtybių (žr. Kun 16,8). Šiame tekste ir 2 Kr 11,15 šiuo žodžiu paniekinamai vadinami pagonių dievai.

3 Kun 17, 11: Daviau jums kraują, kad ant aukuro atliktumėte permaldavimą už savo gyvybę: kruvina gyvulio auka buvo ženklus veiksmas, nes aukojamo gyvulio gyvybė buvo laikoma pakaitalu gyvybės aukotojo, kuris aukos veiksmu pripažindavo, kad yra užsitraukęs Dievo bausmę už savo nuodėmes. Ši aukos samprata Žyd 9-10 skyriuose vartojama Jėzaus Kristaus mirčiai paaiškinti. ... viskas pagal įstatymą apvaloma krauju, ir be kraujo išliejimo nėra atleidimo (Žyd 9,20).

SĄSAJOS