IŠNAŠOS

1 Kun 2, 1: Kruvinų galvijų ir javų aukų reikšmė buvo panaši, – viena ir kita buvo skiriama Dievui garbinti ir dėkoti. Javų aukos dažnai ėjo po kruvinų galvijų aukų (žr. Kun 7,11-14; 8,26; 9,4; Sk 15,1-10).

2 Kun 2, 2: ... priminimo atnašą: užuot sudeginus visą javų atnašą, buvo sudeginama ant aukuro tik jos dalis. Tokiu būdu buvo įamžinamas Dievo akivaizdoje atnašaujantis žmogus. Nesudegintoji atnašos dalis yra švenčiausia, nes tik kunigai galėjo ją valgyti. Atnašų dalis buvo skiriama kunigams išlaikyti, – valgydami sau skirtą atnašų dalį, tarnaudami Dievui, jie save sutapatino su atnašaujančiu žmogumi (žr. 1 Sam 2,13-17).

3 Kun 2, 11: Medų buvo uždrausta atnašauti, nes buvo tikima, kad medus, kaip ir mielės, sukelia rūgimą.

4 Kun 2, 13: ... tavo sandoros su Dievu druskos: dalijimasis druska prie stalo buvo draugystės ir sandoros įvaizdis. Žr. Mk 9,49; Kol 4,6; Sk 18,19; 2 Kr 13,5. Čia druska simbolizuoja Sandoros su Dievu santykį – visų aukų pagrindą.

SĄSAJOS