Visuomeninės ydos

2 Deja žadantiems daryti nedorus darbus
ir sumanantiems pikta savo guoliuose!
Rytui prašvitus, jau jie tai vykdo, nes jėga jų rankose.
[1]Jie užsigeidžia dirvų ir pasigrobia, užsimano namų ir atima;
išguja savininką iš jo namų ir žmones iš jų paveldo.
Todėl taip kalbėjo Viešpats:
„Tikėk manimi, siųsiu nelaimę šiai giminei, –
iš jos negalėsite ištraukti savo kaklų.
Eidami galvos išdidžiai nekelkite,
nes tai bus blogas metas“.
Tą dieną bus tau skiriama patyčių daina,
aimanuojama karti rauda ir bus sakoma:
„Esame visiškai nuniokoti!
Viešpats perduoda kitiems
mano tautos paveldą, –
jis atima jį iš manęs!
Užgrobikams mūsų laukus išdalija“.
Todėl nebus tau kas mestų burtu[2]virvę
Viešpaties bendrijoje.
[3]„Liaukitės pranašavę, – jie taip skelbia, –
tokių dalykų neturite pranašauti! Gėda mūsų neužklups“.
Ar turėtų taip būti sakoma, o Izraelio namai?
Ar Viešpaties kantrybė išseko? Ar tai jo darbai?
Ar mano žodžiai nepadeda tam, kas elgiasi teisingai?
Bet jūs pakilote kaip mano tautos priešas, –
nuvelkate skraistę nuo taikiųjų,
patikliai einančių pro šalį,
be jokios minties apie karą.
Mano tautos moteris išvarote iš jų jaukių namų, iš jų vaikų atimate
mano jiems amžinai duotą garbę.[4]
10 Kelkitės ir eikite, nes ši vieta ne poilsiui.
Kadangi ji buvo užteršta,[5] ją ištiks sunaikinimas –
nuožmus sunaikinimas.
11 Jei kas nors vaikštinėtų,
pūsdamas miglą į akis bei skelbdamas melagystes,
ir sakytų: „Pranašausiu jums
apie vyną ir svaigų gėrimą“, –
tokiu pranašu džiaugtųsi ši tauta.
12 [6]Tikrai surinksiu tave visą, Jokūbai,
tikrai subursiu Izraelio likutį.
Suvarysiu juos į krūvą lyg avis į avidę, lyg kaimenę į ganyklą.
Ji skardės žmonių klegesiu.
13 Tas, kuris pralaužia spragą, eis jų priekyje.
Jie prasilauš ir išeis pro vartus.
Jų karalius žygiuos pirmutinis, – Viešpats jų priešakyje.

IŠNAŠOS

1 Mch 2, 2: Stambių žemvaldžių gobšumas buvo chroniška Judo karalystės yda. Michėjas, kaip ir Izaijas, gina beturčių izraeliečių teisę į šeimos paveldą. Žr. 1 Kar 21,1-4. Turtingieji žemvaldžiai, atimdami už skolą beturčių izraeliečių šeimos paveldą, darė juos vergais.

2 Mch 2, 5: ... mestų burtu virvę: matuotų žemės nuosavybės ribas. Užuomina apie pradinį žemės padalijimą izraeliečiams Palestinoje. Žr. Joz 13-21. Pranašas Michėjas skelbia, kad žemvaldžių gobšumas bus nubaustas, kai Judo karalystės priešai, užėmę kraštą, atims iš jų žemę negrąžinamai.

3 Mch 2, 6–7: Žodžiai žmonių, reiškiančių protestą pranašui dėl jo pranašavimų apie tautos pražūtį.

4 Mch 2, 9: ... mano jiems ... duotą garbę: Dievas, išsirinkdamas Izraelį būti jo tauta, suteikė izraeliečiams ypatingą vaidmenį istorijoje.

5 Mch 2, 10: ... užteršta: visuomeninės ydos padarė Dievo Izraeliui duotą žemę nešvarią, suteptą. Nuodėmė sudarko ne tik žmogų, kuris nusideda, bet užteršia ir vietą, kurioje žmogus nusideda.

6 Mch 2, 12–13: Mesijinis pažadas apie Izraelio atkūrimą po Babilono tremties.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.