1 Mch 2, 2: Stambių žemvaldžių gobšumas buvo chroniška Judo karalystės yda. Michėjas, kaip ir Izaijas, gina beturčių izraeliečių teisę į šeimos paveldą. Žr. 1 Kar 21,1-4. Turtingieji žemvaldžiai, atimdami už skolą beturčių izraeliečių šeimos paveldą, darė juos vergais.
2 Mch 2, 5: ... mestų burtu virvę: matuotų žemės nuosavybės ribas. Užuomina apie pradinį žemės padalijimą izraeliečiams Palestinoje. Žr. Joz 13-21. Pranašas Michėjas skelbia, kad žemvaldžių gobšumas bus nubaustas, kai Judo karalystės priešai, užėmę kraštą, atims iš jų žemę negrąžinamai.
3 Mch 2, 6–7: Žodžiai žmonių, reiškiančių protestą pranašui dėl jo pranašavimų apie tautos pražūtį.
4 Mch 2, 9: ... mano jiems ... duotą garbę: Dievas, išsirinkdamas Izraelį būti jo tauta, suteikė izraeliečiams ypatingą vaidmenį istorijoje.
5 Mch 2, 10: ... užteršta: visuomeninės ydos padarė Dievo Izraeliui duotą žemę nešvarią, suteptą. Nuodėmė sudarko ne tik žmogų, kuris nusideda, bet užteršia ir vietą, kurioje žmogus nusideda.
6 Mch 2, 12–13: Mesijinis pažadas apie Izraelio atkūrimą po Babilono tremties.