14 1 Samarija turės išpirkti savo kaltę,
nes ji maištavo prieš savo Dievą.
Jie kris nuo kalavijo,
jų mažyliai bus sutraiškyti
ir jų nėščios moterys perskrostos.
Nuoširdus atsivertimas
2 Grįžk, Izraeli, pas Viešpatį, savo Dievą,
nes tu sukniubai per savo kaltę.
3 Pasiimkite su savimi žodžius
ir sugrįžkite pas Viešpatį.
Sakykite jam: „Atleisk visas kaltes, priimk, kas gera,
ir mes tau aukosime savo lūpų vaisių.
4 Asirija mūsų neišgelbės,
ant žirgų mes nebesėsime, savo rankų darbams
daugiau nebesakysime: ‘Mūsų Dievas’.
Tu parodai našlaičiui gailestingumo“.
5 Pagydysiu jų neištikimybę, mylėsiu juos visa širdimi,
nes mano įniršis nuo jų nusigręžė.
6 Izraeliui būsiu lyg rasa, – jis žydės kaip lelija,
įleis šaknis kaip Libano {kedrų}.
7 Skleisis jo atžalos,
jo grožybė bus kaip alyvmedžio,
o kvapnumas kaip Libano.
8 Vėl jie gyvens mano paunksnėje, vėl augins javus;
žydės jie kaip vynmedis,
kvepės kaip Libano vynas.
9 Efraimai, ką aš turiu bendra su stabais?
Tai aš, kuris išklauso ir rūpinasi tavimi.
Aš esu lyg amžinai žaliuojantis kiparisas, –
tavo ištikimybė ateina iš manęs.
Baigiamasis žodis
10 Kas yra išmintingas, tesvarsto šiuos dalykus,
kas yra protingas, juos težino.
Tiesūs Viešpaties keliai, jais teisieji eina,
o nusidėjėliai juose suklumpa.[1]
