11 1 Neteisingos svarstyklės yra pasibjaurėjimas Viešpačiui,
o sąžiningas svarstis jam malonumas.
2 Puikybę lydi gėda,
o išmintis eina su kukliaisiais.
3 Dorųjų sąžiningumas juos veda,
o klastinguosius suktumas pražudo.
4 Atpildo dieną turtai[1] nepadės,
o teisumas gelbės nuo mirties.[2]
5 Doro žmogaus teisumas išlygina jo kelią,
o nedorėlis pargriūva per savo nedorumą.
6 Sąžiningųjų teisumas juos gelbsti,
o klastinguosius jų kėslai pagauna.
7 Nedoro žmogaus viltys su mirtim pražūva;
į turtus sudėta viltis niekais nueina.
8 Teisus žmogus ištraukiamas iš vargo,
o nedorėlis užima jo vietą.
9 Savo burna bedievis žmogus kaimynui prapultis,
o teisieji išgelbstimi sumanumu.
10 Dėl teisiųjų sėkmės džiūgauja miestas,
o nedorėliams žuvus, šaukiama iš džiaugsmo.
11 Dorųjų laiminimu miestas yra statomas,
o nedorėlių burna – griaunamas.
12 Kas niekina savo kaimyną, tam trūksta širdies,
o protingas žmogus tyli.
13 Liežuvautojas vaikštinėja, išplepėdamas paslaptis,
o ištikimas asmuo paslaptį laiko.
14 Kur nėra kam vadovauti, tauta žūva;
saugumą laiduoja patarėjų gausumas.
15 Svetimam žiruoti neša žalą,
o kas atsisako tai daryti, neturės rūpesčių.
16 Maloninga moteris – pelno pagarbą,
{o tą, kuri nekenčia dorybės, apgaubia gėda.
Drovus žmogus tampa skurdžiumi},
o aršieji įsigyja turtų.
17 Žmogaus gerumas daro jam pačiam gera,
o negailestingas žmogus daro sau žalą.
18 Nedoras žmogus užsidirba apgaulingą užmokestį,
o sėjantys teisumą gauna tikrąjį atlygį.
19 Teisumas yra gyvenimo ramstis,
o pikto ieškojimas veda į mirtį.
20 Viešpats bjaurisi suktos širdies žmogumi,
o tie, kurių elgesys be priekaišto, jam patinka.
21 Būk tikras – nedoras žmogus neliks nenubaustas,
o teisiųjų palikuonys išsigelbės.
22 Kaip auksinis žiedas, įvertas kiaulei į snukį,
tokia yra graži moteris, neturinti sveikos nuovokos.
23 Ko teisūs žmonės trokšta, gali būti tik gera;
ko nedorėliai viliasi, sukelia pyktį.
24 Vieni dalija dosniai, tačiau turtėja.
o kiti šykštauja daryti, kas teisu, ir skursta.
25 Dosnus žmogus praturtinamas,
o kas pagirdo[3] kitus, bus pats pagirdytas.
26 Kas kaupia grūdų atsargas,[4] tą žmonės keiks,
o palaiminimas galvai to, kuris juos dalija.
27 Kas stengiasi daryti gera, užsitarnaus malonės,
o kas ieško pikta, ištiks jį pikta.
28 Žmogus, kuris pasitiki savo turtais, nuvys,
o teisieji vešės kaip žali lapai.
29 Kas kamuoja savo šeimą tas paveldi vėją;
kvailys yra išmintingųjų vergas.
30 Teisus elgesys yra gyvenimo medis,
o smurtas atima gyvenimą.
31 Jeigu teisus žmogus žemėje gauna savo atpildą,
juo labiau gaus jį nedorėlis ir nusidėjėlis!
