13 1 Išmintingas vaikas brangina tėvo pamokymą,
o pašaipūnas nesiklauso, kai yra baramas.
2 [1]Iš savo žodžių vaisių žmogus valgo gerą valgį,
o apgaulingas žmogus alksta darydamas niekšybes.
3 Kas saugo savo liežuvį, apsaugo savo gyvastį,
o plepus žmogus prieina liepto galą.
4 Dykaduonis alksta ir nieko neturi,
o darbštus žmogus vaišinsis prie turtingo stalo.
5 Teisus žmogus nekenčia melo,
o nedoras melu ir gyvena.
6 Teisumas saugo žmogų, kuris eina doru keliu,
o nuodėmė pražudo nedorėlį.
7 Vieni dedasi turtingais, bet nieko neturi,
kiti dedasi vargšais, bet turi didelius turtus.
8 Turtingas žmogus turi turtų savo gyvasčiai išpirkti,
o vargšas niekad negirdi grasinimo.
9 Teisiųjų šviesa džiūgauja,[2]
o nedorėlių lempa gęsta.
10 Kvailas žmogus įžūlumu sėja vaidus,
o išmintis tenka priimantiems patarimą.
11 Iš karto įsigyti turtai sunyks,
o kas po truputį kaupia, juos didina.
12 Atidėta viltis susargdina širdį,
o įgyvendintas troškimas yra gyvybės medis.[3]
13 Kas paniekina žodį,[4] užsitraukia pražūtį,
o kas gerbia įsakymą,[5] bus jam atlyginta.
14 Išminčiaus mokymas yra gyvenimo šaltinis,
leidžiantis išvengti mirtinų pinklių.
15 Sveika nuovoka laimi palankumą,
o sukčių kelias veda į pražūtį.
16 Gudrus žmogus visur elgiasi protingai,
o kvailas parodo savo kvailumą.
17 Nedoras pasiuntinys padaro vargo,
o patikimas atstovas atneša ramybę.
18 Neturtas ir gėda tam, kuris nepaiso pamokymo,
o kas klauso įspėjimo, yra gerbiamas.
19 Įgyvendintas troškimas – malonus širdžiai,
o gręžtis nuo pikta – pasibjaurėjimas kvailiems.
20 Bendrauk su išmintingu, ir tapsi išmintingas,
o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą.
21 Nusidėjėliams iš paskos seka nelaimė,
o teisiuosius pasiveja gerovė.
22 Geras žmogus palieka paveldą savo vaikaičiams,
o nusidėjėlio turtas paskiriamas teisiajam.
23 Bylinėjimasis suryja įdirbtą vargšo lauką
ir neteisybė nušluoja jo buveinę.
24 Kas gailisi rykštės, nekenčia savo vaiko,
o kas jį myli, rykšte pataiso.
25 Teisusis valgo sočiai iki valios,
o nedorėlių pilvas tuščias.
