17 1 Geriau sausa pluta su ramybe,
negu namai, kupini vaišių su vaidais.
2 [1]Sumanus tarnas valdys nemokšą sūnų
ir dalysis paveldu kaip vienas jo brolių.
3 Tiglis – sidabrui, krosnis – auksui,
o širdį išbando Viešpats.
4 [2]Nedorėlis klauso nedorų lūpų,
o melagis pikto liežuvio.
5 Kas tyčiojasi iš vargšo, įžeidžia jo Kūrėją;
kas juokiasi iš nelaimės, neišvengs bausmės.
6 Vaikaičiai yra senųjų vainikas,
o vaikų pasididžiavimas – jų tėvai.
7 Kilnūs žodžiai netinka kvailajam,
dar mažiau – melas kilmingajam!
8 Duodančiam kyšis atrodo kaip kerai:
kur tik jis pasisuka, jam sekasi.
9 Kas atleidžia nuoskaudą, puoselėja draugystę,
o kas vis primena ginčą, atstumia draugą.
10 Protingą žmogų papeikimo žodis labiau paveikia,
negu šimtas smūgių kvailį.
11 Vien maištauti yra linkęs piktas žmogus;
jam bus atsiųstas negailestingas pasiuntinys.
12 Geriau susidurti su jauniklių netekusia meška,
negu susitikti su kvailiu dėl nesąmonių.
13 Kas už gera piktu atsilygina,
nelaimės iš savo namų niekad neišvarys.
14 Kivirčo pradžia yra kaip užtvankos atidarymas;
užtat ginčą užgniaužk dar jam neprasidėjus.
15 Kas pateisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisųjį,
jais abiem lygiai bjaurisi Viešpats.
16 Kokia nauda iš pinigų kvailo žmogaus rankoje
išminčiai pirkti, jei jis proto neturi?
17 Bičiulis visados yra bičiulis,
o brolis – gimęs vargu dalytis.
18 Neprotingai elgiasi, kas rankas sumuša laiduoti,
kas tampa užstatu savo kaimynui.
19 Žmogus, mėgstantis nusikaltimą, kelia kivirčus;
kas deda namuose aukštą slenkstį,[3] užsitraukia nelaimę.
20 Suktos širdies žmogui nesiseka,
o kuris melagingai kalba, įpuola į bėdą.
21 Kas pagimdo kvailį, turi vargo;
avigalvio tėvui nėra džiaugsmo.
22 Linksma širdis yra geras vaistas,
o niūri dvasia džiovina kaulus.
23 Nedoras žmogus traukia kyšį iš skraito,
kad iškreiptų teisingumo taką.
24 Protingas žmogus žiūri į išmintį,
o kvailio akys žvalgosi po žemės pakraščius.
25 Kvailas vaikas yra apmaudas savo tėvui,
ir širdgėla moteriai, kuri jį pagimdė.
26 Uždėti baudą nekaltam žmogui tikrai neteisinga
ar nuplakti kilmingą žmogų už jo dorumą.
27 [4]Kas yra taupios kalbos, tas tikrai išmintingas,
o sveiko proto žmogus yra santūrus.
28 Net kvailys yra laikomas išmintingu, jei tyli;
protingu, jeigu laiku užsičiaupia.
