18 1 Uždaras žmogus rūpinasi tik savo įnoriais,
niekina kiekvieną sveikos nuovokos žmogų.
2 Kvailas žmogus netrokšta suprasti,
o tetrokšta pareikšti savo nuomonę.
3 Atėjus nedorumui, ateina ir panieka,
o su negarbe ateina ir nemalonė.
4 Žodžiai iš žmogaus burnos yra gilus vanduo,
o išminties šaltinis – tekanti srovė.
5 Negera būti šališkam nedoro žmogaus atžvilgiu
ir teisme nuskriausti nekaltą žmogų.
6 Kvailio žodžiai veda į ginčą,
o jo kalba rykštės prašosi.
7 Kvailio burna yra jo pražūtis,
o jo lūpos spąstai jo gyvasčiai.
8 Liežuvautojo žodžiai yra tarsi skanėstai, –
jie giliai nueina.
9 Žmogus, suglebęs savo darbe,
yra tikras brolis kenkėjo.
10 [1]Viešpaties vardas yra tvirtas bokštas;
teisusis gali bėgti į jį ir būti jame saugus.
11 Turtuolio lobis yra jo įtvirtintas miestas;
jis tėra tarsi aukšta siena jo vaizduotėje.
12 [2]Žmogaus širdis puikuojasi prieš žūtį,
o prieš garbę eina nusižeminimas.
13 [3]Duoti atsakymą žmogui jo neišklausius
yra ir kvaila, ir užgaulu.
14 Gaji dvasia palaiko žmogų ligos patale,
o kai dvasia suserga, kas gali ją pagydyti?
15 Protinga širdis įgyja žinojimo,
o išmintingųjų ausis jo budriai ieško.
16 Žmogaus dovana atidaro duris
ir praskina jam kelią pas didžiūnus.
17 Tas atrodo teisus, kas pirmasis kreipiasi į teismą,
kol ateina jo priešininkas ir būna apklaustas.
18 [4]Burtų metimas išsprendžia bylas
ir nulemia ginčą tarp galingųjų.
19 Įžeistą brolį yra sunkiau laimėti, negu stiprų miestą,
ir jo priešiškumas – kaip tvirtovės užkardas.
20 [5]Žmogaus pilvas pasotinamas jo burnos vaisiais;
jis turi būti patenkintas savo lūpų derliumi.
21 Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje,
ir kas su juo sutaria, valgys jo vaisius.
22 Žmogus, kuris randa gerą žmoną, randa laimę,
ir gauna iš Viešpaties malonę.
23 Vargdienis turi kalbėti kaip maldautojas,
o turtuolis atsako šiurkščiai.
24 Žmogus turi bičiulių laikui praleisti,
o tikras draugas yra jam už brolį artimesnis.
