E. ANTRASIS SALIAMONO PATARLIŲ RINKINYS
25 1 Ir šios yra Saliamono patarlės. Jas surinko Judo karaliaus Hezekijo vyrai.[1]
2 Paslėpti dalykus yra Dievo garbė,
o ištyrinėti dalykus yra karalių garbė.
3 Kaip dangaus aukštybės, kaip žemės gelmės,
taip karalių širdis yra neištiriama.
4 Pašalinęs nuodegas nuo sidabro,
sidabrakalys turi medžiagos indui.
5 Pašalinus nedorėlį nuo karaliaus,
jo sostas bus pagrįstas teisumu.
6 [2]Nesiaukštink karaliaus akivaizdoje
ir neužimk didžiūnų vietos.
7 Juk geriau, kad būtų tau sakoma: „Slinkis aukščiau!“ –
negu būti pažemintam kilmingųjų akivaizdoje.
Ką tavo akys yra mačiusios,
8 neskubėk nešti į teismą, bet pagalvok,
ką vėliau darysi, kai tavo artimas tave sugėdins.
9 Svarstyk savo atvejį su artimu,
bet kito žmogaus paslapties neatskleisk,
10 kad jis, tai nugirdęs, tavęs nesugėdintų
ir tu neįgytum blogo vardo amžinai.
11 Mintis, šmaikščiai laiku išreikšta,
yra kaip sidabru inkrustuoti auksiniai obuoliai.
12 Kaip auksinis žiedas ar auksinė puošmena
yra išminčiaus papeikimas paklusniai ausiai.
13 Kaip sniego vėsumas pjūties meto kaitroje
yra patikimas pasiuntinys jį siuntusiam.
Jis pakelia šeimininko dvasią.
14 Kaip debesys ir vėjas, kurie neatneša lietaus,
toks yra žmogus, kuris pažada dovaną, bet jos neduoda.
15 Kantrumu teisėjas gali būti palenktas,
o lipšnus liežuvis gali perlaužt kaulą.
16 Kai užtinki medaus, valgyki tik tiek, kiek tau gana,
nes kitaip, juo persisotinus, reikės jį išvemti.
17 Į savo kaimyno namus kojos dažnai nekelk,
kad jam neįgristum ir neimtų tavęs nekęsti.
18 Kaip vėzdas ar kalavijas, ar aštri strėlė
yra žmogus, melagingai liudijantis prieš artimą.
19 Kaip klibąs dantis ar raiša koja
yra pasitikėjimas apgaviku nelaimėje.
20 Kaip actas ant žaizdos
yra žmogus, dainuojantis dainas kenčiančiai širdžiai.
Kaip kandis drabužį ar kirmėlė medį,
taip skausmas graužia žmogaus širdį.
21 [3]Jei tavo priešas yra alkanas, pavalgydink jį duona;
jei jis yra ištroškęs, pagirdyk jį vandeniu;
22 nes taip krausi jam žarijų ant galvos,[4]
ir Viešpats tau atlygins.
23 Šiaurys supučia lietų,
o apkalbantis liežuvis – piktus žvilgsnius.
24 Geriau gyventi kampe ant stogo,
negu erdviuose namuose su priekabinga žmona.
25 Kaip šaltas vanduo išdžiūvusiai gerklei,
taip yra gera žinia iš tolimo krašto.
26 Doras žmogus, krūpčiojantis prieš nedorėlį,
yra kaip sudrumsta versmė ar užterštas šaltinis.
27 Negera valgyti per daug medaus
nei ieškoti vis didesnės garbės.[5]
28 Kaip atviras miestas, be apsaugos,
toks yra žmogus, kuriam trūksta savitvardos.
