1 Pr 11, 1–9: Šį pasakojimą, paremtą pasakojimais apie Babilonijos šventyklų bokštus – ziguratus, įkvėptasis autorius panaudoja pavaizduoti didėjančiam žmogaus nedorumui, besireiškiančiam įžūliomis pastangomis sukurti miestų kultūrą be Dievo. Be to, pasakojimas vaizdžiai paaiškina kalbų įvairovę žemėje ir Babilono miesto vardą.
2 Pr 11, 2: Šinaras: žr. Pr 10,10 paaiškinimą.
3 Pr 11, 4: Bokštas su dangų siekiančia viršūne: tiesioginė užuomina apie pagrindinį Babilono ziguratą – E-sag-ila (Namas, keliantis aukštai savo galvą). Babilonijos ziguratai buvo ankstyviausi dangoraižiai.
4 Pr 11, 9: Babel: hebrajiškasis Babilono vardas; Bab-ili reiškia dievų vartai. Hebrajiškas žodis balal – jis {Dievas} sumaišė panašiai skamba.
5 Pr 11, 10–26: Ši skyriaus dalis tęsia Pr 5,1-32 genealogiją. Žr. Pr 5,1-32 paaiškinimą. Nors protėvių gyvenimo trukmė šiame sąraše ir yra nepalyginti trumpesnė už protėvių prieš Tvaną, bet metų skaičiai yra dirbtiniai ir neturi istoriškos reikšmės. Būdinga, kad samariečių Penkiaknygė ir Septuagintos vertimas daugeliu atvejų skiriasi nuo hebrajiškojo teksto metų skaičiais. Skaičių reikšmė yra teologinė: kuo daugiau nuodėmės žmogaus gyvenime, tuo trumpesnė žmogaus gyvenimo trukmė.
6 Pr 11, 12: Graikiškoji Septuaginta įterpia Kenaną (žr. Pr 5,9-10) tarp Arpachsado ir Šelaho. Lukas seka Septuaginta (žr. Lk 3,36).
7 Pr 11, 16: Eberas: protėvis, davęs hebrajams, Ebero palikuonims, vardą hebrajai. Žr. Pr 14,13 paaiškinimą.
8 Pr 11, 28: Kaldėjų Ūr{as}: labai senas sumerų, vėliau babiloniečių, miestas pietinėje Mesopotamijoje.
9 Pr 11, 31: Kadangi Terahas buvo septyniasdešimties metų, kai gimė Abraomas (žr. 26-ąją eilutę), o Abraomas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai paliko Haraną (žr. Pr 12,4), Terahas gyveno Harane po Abraomo išvykimo šešiasdešimt metų. Pasak samariečių Penkiaknygės, Terahas mirė būdamas šimto keturiasdešimt penkerių metų, t. y. tais metais, kai Abraomas paliko Haraną. Šv. Steponas savo kalboje Sinedrijai sako, kad Abraomas paliko Haraną po savo tėvo mirties (Lk 7,4).