101 Karaliaus[1] pažadas Dievui

Dovydo. Psalmė.
Giedosiu apie ištikimybę ir teisingumą, –
tau, Viešpatie, šlovės giesmę giedosiu.
Dorumo kelio laikysiuos. – Kada mane aplankysi?[2]
Savo namų židinyje gyvensiu dora širdimi.
Žvilgsnio į nieką, kas žema, niekad nekreipsiu, –
nekęsiu žmogaus, kuris suktai elgiasi,
su juo nieko bendro neturėsiu.
Širdies nelabumo iš tolo vengsiu;
su tuo, kas pikta, nesusidėsiu.
Kas slapta šmeižtų savo artimą, nutildysiu;
nepakenčiu pasipūtėlio, įžūlios širdies žmogaus.
Akimis ieškau krašte ištikimų Dievui žmonių,
kad jie gyventų su manimi, –
kas laikosi doro kelio, bus mano tarnystėje.
Joks apgavikas negyvens mano namuose,
joks melagis mano akivaizdoje netarnaus.
Kas rytą[3] tarsiu nuosprendį krašto nedorėliams,
kad išvalyčiau iš Viešpaties miesto visus,
darančius pikta.

IŠNAŠOS

1 Ps 101, 1–8: Po įžanginio posmo (žr. 1-2b eilutes) psalmininkas paskelbia keletą gerų pasiryžimų apie savo valdymą – ir apie savo elgesį (žr. 2c-4 eilutes), ir apie pikto naikinimą kitų elgesyje (žr. 5-8 eilutes).

2 Ps 101, 2: ... – kada mane aplankysi?: kaip atlyginimo už savo dorumą, psalmininkas trokšta vienybės su Dievu.

3 Ps 101, 8: Kas rytą ... : rytas buvo įprastas karaliaus teismo metas. Žr. 2 Sam 15,2; Jer 21,12.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.