• ©

    Info apie Biblijos teksto-knygos leidimą ir copyright

  • ⇱

    Skyriaus lango URL (aktyvus linkas, jį nuspaudus langas tampa pirmu.

104 Šlovės[1] himnas Kūrėjui

I
1 Šlovink Viešpatį, mano siela!
Viešpatie, mano Dieve, esi be galo didis!
Apsisiautęs garbe ir didybe,
2 apsigaubęs šviesa[2] lyg drabužiu.
Tu ištempei dangų tarsi palapinės dangą,
3 padėjai savo buveinės sijas viršum vandenų.[3]
Iš debesų darai sau vežimą,
keliauji ant audros sparnų.
4 [4]Vėjus imi savo pasiuntiniais,
žaibų liepsnas – savo tarnais.
II
5 [5]Tu įkūrei žemę tvirtai ant jos pamatų,
ir ji ten stovės amžinai.
6 [6]Vandenynu tarsi drabužiu ją apklojai;
vandenys tįsojo viršum kalnų.
7 Kai tu vandenims pagrūmojai, jie bėgo,
traukėsi, pasigirdus tavo griausmo balsui, –
8 kalnams iškylant, slėniams įdumbant, –
į vietą, kurią tu jiems skyrei.
9 Tu nubrėžei ribą, kurią peržengti uždraudei,
kad žemės vėl neapsemtų.
III
10 Tu liepi šaltiniams sruventi slėniuose,
upėms tekėt tarp kalvų.
11 Jie duoda vandens miško žvėrims;
laukiniai asilai ten malšina savo troškulį.
12 Pakrantėse padangių paukščiai lizdus kraunasi
ir čiulba ant medžių šakų.
13 [7]Tu laistai kalnus iš savo aukštos buveinės;
žemė kupina tavo palaimos.
14 Tu želdai žolę galvijams
ir augalus žmonių reikalams,
kad augintų maisto iš žemės –
15 ir vyno, kuris linksmina žmogaus širdį,
ir alyvmedžių aliejaus, nuo kurio švyti veidai,
ir duonos, kuri stiprina gyvastį.
16 Gausiai laistomi yra Viešpaties medžiai –
Libano kedrai, jo paties pasodinti.
17 Paukščiai juose sukasi gūžtas;
gandras medyje kraunasi lizdą.
18 Aukštieji kalnai yra laukinėms ožkoms;
uolos – slėptuvė olų barsukams.[8]
IV
19 Tu padarei mėnulį mėnesiams žymėti;
saulė žino, kada nusileisti.
20 Tu siunti tamsą, ir ateina naktis, –
tuomet sujunda visi miško gyvūnai.
21 Liūtukai riaumoja grobio,
ieškodami sau maisto iš Dievo.
22 Saulei užtekėjus, jie pasitraukia
miegoti savo lindynėse.
23 Žmogus eina prie savo darbo
ir triūsia iki vakaro.
V
24 Viešpatie, kokie įvairūs tavo kūriniai!
Kaip išmintingai juos visus sukūrei!
Tavo kūrinių pilna žemė.
25 Štai jūra, tokia bekraštė ir plati,
ten knibždėlynas be skaičiaus –
maži ir dideli gyvūnai.
26 Čia plaukioja laivai
ir žaidžia Leviatanas,[9] kurį tu sukūrei.
VI
27 Visi[10] jie laukia iš tavęs,
kad duotum jiems peno, kada reikia.
28 Kai tu jiems duodi, jie surenka {derlių},
kai ištiesi ranką, jie sotūs gėrybių.
29 Tau veidą paslėpus, jie nerimsta,
o alsavimą iš jų atėmus, jie miršta –
sugrįžta atgal į dulkes.
30 Tau atsiuntus savo dvasią,[11] jie atgyja, –
tu atnaujini žemės veidą.
VII
31 Tebūna amžina Viešpaties garbė,
tesidžiaugia Dievas savo kūriniais![12]
32 Jis pažvelgia į žemę, ji dreba;
jis paliečia kalnus, jie smilksta.
33 Giedosiu Viešpačiui, kolei gyvensiu, –
per visą gyvenimą šlovinsiu giesme savo Dievą.
34 Tepatinka jam mano malda,
nes aš džiūgauju Viešpatyje.
35 Teišnyksta nusidėjėliai žemėje,
tenebūna daugiau nedorėlių.
Garbink Viešpatį, mano siela!
{Šlovinkite Viešpatį!}[13]
❮
❯
  • ©

    Info apie Biblijos teksto-knygos leidimą ir copyright

  • ⇱

    Skyriaus lango URL (aktyvus linkas, jį nuspaudus langas tampa pirmu.

NUORODOS ĮVADAI SANTRUMPOS
Išnašos Sąsajos

IŠNAŠOS

1 Ps 104, 1–35: Iškilus himnas, šlovinantis Dievo išmintį ir jo Kūrinijos didybę. Stebėdamasis nuostabiais Kūrėjo darbais Visatoje, psalmininkas gyvomis spalvomis nupiešia dangaus skliauto stebuklus (I); sausumą ir jūrą (II), upes ir laukus, teikiančius vandenį ir maistą žmogui, gyvuliui ir paukščiui (III), saulę ir mėnulį su diena ir naktimi (IV), jūros gyvūnų įvairovę (V). Išpažindamas, kad Viešpats valdo ir palaiko visus kūrinius (VI), psalmininkas skelbia jo visagalybę ir šventumą (VII).

2 Ps 104, 2: ... apsigaubęs šviesa: šviesa buvo sukurta pirmąją Kūrimo dieną. Apskritai kalbant, psalmininkas seka Kūrimo seka, duota Pr 1.

3 Ps 104, 3: ... savo buveinės sijas viršum vandenų: dangiškoji Dievo buveinė yra aukštybėse – trečiajame danguje – virš dangaus skliauto Viršutinių vandenų. Žr. Pr 1,6-7; Ps 29,9-10.

4 Ps 104, 4: Ši eilutė yra cituojama Žyd 1,7, kalbant apie Kristaus pranašumą angelų atžvilgiu. Jeigu Dievas naudoja vėją ir žaibą kaip savo pasiuntinius ir tarnus, tuomet tarnaujančios danguje dvasios, Dievo naudojamos pasiuntiniais, turi būti neapsakomai žemesnės už amžinąjį Dievo Sūnų. Graikų kalboje šis argumentas labiau patraukia dėmesį, nes žodis pneuma reiškia ir vėją, ir dvasią, o žodis angelos reiškia ir pasiuntinį, ir angelą.

5 Ps 104, 5: Senovėje žmonės laikė žemę didžiuliu pastatu, stovinčiu ant tvirtų pamatų.

6 Ps 104, 6–9: Pasak Pr 1,9-10, kadaise visa žemė buvusi vandens apsemta. Iškeldamas vieną žemės dalį, Dievas padarė sausumą.

7 Ps 104, 13: Dievas vaizduojamas kaip siunčiantis žemei lietų iš Viršutinių vandenų saugyklos, minimos 3-ojoje eilutėje. Žr. Pr 7,11; Job 38,22; Sir 43,14.

8 Ps 104, 18: ... uolų barsukams: mažas, panašus į kiškį, kanopinis žinduolis (hyrax syriacus). Žr. Kun 11,5; Įst 14,7; Pat 30,26.

9 Ps 104, 26: ... laivai ... Leviatanas: kai kurie vertimai taiso hebrajiškąjį tekstą ir verčia jūros slibinai, norėdami išlaikyti paralelizmą su Leviatanu. Pastarasis buvo mitologinė pabaisa, įasmeninanti pradinį chaosą. Žr. Ps 74,14; Iz 27,1. Betgi Job 40,25 tekste Leviatanas reiškia krokodilą.

10 Ps 104, 27: Visi ... : visi kūriniai, įskaitant ir žmogų, minimi 10-26 eilutėse.

11 Ps 104, 30: ... savo dvasią: alsavimas, arba Dievo dvasia, yra kūrybiška Dievo galybė, visos gyvasties šaltinis gamtoje. Žr. Pr 1,2; 2,7. Ir Šventoji Dievo Dvasia yra viso antgamtinio gyvenimo šaltinis. Užtat krikščionių bendrijos šią eilutę sieja su Trečiuoju Švč. Trejybės Asmeniu.

12 Ps 104, 31: ... tesidžiaugia Dievas savo kūriniais: žr. Pr 1,31. Dievas matė, kad visa, ką buvo padaręs, buvo gera.

13 Ps 104, 35: {Šlovinkite Viešpatį!}: ši eilutė priklauso tolesnei psalmei.

SĄSAJOS

❮
❯
✕

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.