11 Pasitikėjimas[1] Dievu

Chorvedžiui.
Dovydo psalmė.
I
Randu prieglobstį Viešpatyje!
Kaip tad drįstate man sakyti:
„Paukšti, lėk į kalnus!
Juk štai nedorėliai deda strėlę ant virvyčios,
įtempia lanką, norėdami nušauti iš pasalų
doros širdies žmones.
Kai viskas griūva,[2]
ką begali teisusis daryti?“
II
Viešpats! Šventykla yra jo šventumo būstas;
Viešpats! Danguje stovi jo sostas.
Jo akys viską apžvelgia,
įdėmus žvilgsnis tiria žmones.
Viešpats ištiria teisųjį ir nedorėlį, –
kas mėgsta smurtą, iš visos širdies to nekenčia.
Ant nedorėlių jis siųs žarijų ir sieros lietų,
svilinanti vėtra bus jiems skirta taurė.[3]
Juk teisus yra Viešpats,
jis myli teisius darbus;
dorieji regės jo veidą.

IŠNAŠOS

1 Ps 11, 1–7: Bailiems bičiuliams patariant bėgti į kalnus nuo pavojaus (I), psalmininkas atnaujina savo pasitikėjimą Jahve – Sandoros Viešpačiu, kuris teisingai atlygina doram ir nedoram žmogui (II).

2 Ps 11, 3: ... viskas griūva: Pažodžiui šulai griūva – šulai ženklina viešosios darnos pamatus. Žr. Ps 82,5.

3 Ps 11, 6: ... skirta taurė: taurė, kurią Dievas duoda žmonėms gerti, yra įprastas Šventraščiui žmogaus likimo įvaizdis. Žr. Ps 16,5; 75,9; Mt 20,22; 26,39; Apr 14,10.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.