IŠNAŠOS

1 Ps 110, 1–7: Viena svarbiausių mesijinių psalmių. Sekdama mūsų Viešpaties ir Apaštalų mokymu, Katalikų Bendrija visą laiką vieningai siejo šią psalmę su Kristumi. Bet kai kurios hebrajiškojo teksto eilutės yra neaiškios ir jų aiškinimas sunkus (plg. 3-iosios eilutės vertimus).

2 Ps 110, 1: Viešpaties žodis mano viešpačiui ... : Viešpats, t. y. Jahvė, Sandoros Dievas. ... mano viešpačiui: hebrajiško mandagumo posakis, reiškiantis tau, pavaldinio vartojamas kreipiantis į valdovą ar vyresnįjį. Žr. 1 Sam 25,25-31; 2 Sam 1,10. Jėzus šią eilutę citavo Rašto žinovams. Žr. Mt 22,41-45 ir kitus Sinoptikus. Anot Jėzaus, Dovydas buvo visų laikomas autoriumi šios psalmės, kuri buvo visų pripažinta kaip nuoroda į Mesiją. Bet psalmininkas čia kreipiasi į Mesiją kaip už save viršesnį, todėl Mesijas turi būti viršesnis už Dovydą ir ne tik jo sūnus ar palikuonis.

3 Ps 110, 1: ... mano dešinėje: garbės vieta prie karaliaus sosto. Žr. 1 Kar 2,19.

4 Ps 110, 1: ... tau po kojomis: senovėje nugalėti priešai turėjo pajusti pergalingojo valdovo kojas ant savo sukniubusių kūnų kaip pasidavimo ženklą.

5 Ps 110, 4: ... kaip Melchizedekas: tuo pačiu būdu kaip Melchizedekas. Trimis svarbiais panašumo bruožais tarp Melchizedeko ir Kristaus išsipildė ši pranašystė: abu buvo karaliai ir kunigai, abu aukojo duoną ir vyną Dievui, abu turi kunigystę tiesiog iš Dievo, o ne iš Aarono, nes jiedu nepriklausė Levio giminei. Žr. Pr 14,18; Žyd 7.

6 Ps 110, 7: Šios eilutės kalba yra perkeltinė. Anot kai kurių aiškintojų, mesijinis Karalius lenksis gerti dieviškosios pagalbos vandens ir žengs su nauja pergale. Žr. Iz 8,6; Jer 2,13.17-18.

SĄSAJOS