1 Ps 116, 1–19: Septuagintos ir Vulgatos vertimai dalija šią psalmę į dvi atskiras dalis (žr. 1-9 ir 10-19 eilutes). Ši psalmė yra padėkos himnas žmogaus, kuris sirgo mirtina liga ir buvo Dievo išgydytas. Prisimindamas, kaip jis meldėsi, būdamas prie mirties slenksčio (I), psalmininkas dabar šlovina Dievą už išklausymą jo maldos (II). Vėl užsimindamas apie savo ligos metą, jis atnašauja auką ir dėkingą šlovės himną (B).
2 Ps 116, 3: Mirtis vaizduojama kaip kailinių žvėrelių medžiotojas, spendžiantis jiems kilpas. Žr. Ps 18,6.
3 Ps 116, 10: Pasitikėjau ... : psalmininkas neabejojo, kad Dievas bus ištikimas savo pažadui išgelbėti.
4 Ps 116, 13: Nešiu vyno atnašą ... : pažodžiui Kelsiu išganymo taurę ... , t. y. liejamąją vyno atnašą, dėkodamas už išgelbėjimą. Žr. Iš 25,29; Sk 15,1-10.
5 Ps 116, 15: Brangi ... ištikimųjų mirtis: žmogiškai kalbant, Dievas turėtų laikyti savo ištikimųjų tarnų mirtį ir jų šlovės giesmių netektį per dideliu nuostoliu. Žinoma šis psalmininko jausmas sietinas su jo Šeolo – mirusiųjų pasaulio – samprata. Žr. Ps 6,6. Dievo akyse jo kankinių mirtis yra auksas, kuris buvo išgrynintas krosnyje. Žr. Išm 3,4-7.