116 Padėka[1] Dievui už suteiktą pagalbą

A

I
Myliu Viešpatį, nes jis girdi,
klausosi mano maldavimų balso.
Jis girdi mane, –
šauksiuosi jo, kol tik būsiu gyvas.
[2]Mirties kilpos apraizgė mane,
apėmė mane Šeolo kančios, –
buvau graužiamas sielvarto ir nerimo.
Tada šaukiausi Viešpaties vardo:
„O Viešpatie, maldauju tavęs,
gelbėk mano gyvastį!“
II
Maloningas Viešpats ir teisus;
mūsų Dievas gailestingas.
Viešpats gina bejėgius, –
kai buvau pavojuje, jis mane išgelbėjo.
Nusiramink, mano širdie,
nes Dievas buvo man geras.
Juk jis išgelbėjo mane nuo mirties,
nušluostė man ašaras,
neleido mano kojoms paslysti.
Todėl einu savo keliu Viešpaties Artume
gyvųjų šalyje.

B

10 Pasitikėjau[3] net kai skundžiaus:
„Esu baisiai kančios prislėgtas!“ –
11 net kai nustėręs sakiau:
„Visi žmonės – melagiai!“
12 Kuo galiu atsilyginti Viešpačiui už visa,
ką jis dosniai yra man davęs?
13 Nešiu vyno atnašą[4] Viešpačiui
ir šauksiuosi Viešpaties vardo.
14 Savo įžadus Viešpačiui vykdysiu
visos jo tautos sueigoje.
15 Brangi Viešpaties akyse
yra jo ištikimųjų mirtis.[5]
16 O Viešpatie, aš tavo tarnas, – tarnauju tau,
kaip tarnavo mano motina.
Mano pančius tu atrišai.
17 Atnašausiu tau padėkos auką
ir šauksiuosi Viešpaties vardo.
18 Savo įžadus Viešpačiui vykdysiu
visos jo tautos sueigoje –
19 Viešpaties Namų kiemuose,
tavo viduryje, Jeruzale!
Šlovinkite Viešpatį!

IŠNAŠOS

1 Ps 116, 1–19: Septuagintos ir Vulgatos vertimai dalija šią psalmę į dvi atskiras dalis (žr. 1-9 ir 10-19 eilutes). Ši psalmė yra padėkos himnas žmogaus, kuris sirgo mirtina liga ir buvo Dievo išgydytas. Prisimindamas, kaip jis meldėsi, būdamas prie mirties slenksčio (I), psalmininkas dabar šlovina Dievą už išklausymą jo maldos (II). Vėl užsimindamas apie savo ligos metą, jis atnašauja auką ir dėkingą šlovės himną (B).

2 Ps 116, 3: Mirtis vaizduojama kaip kailinių žvėrelių medžiotojas, spendžiantis jiems kilpas. Žr. Ps 18,6.

3 Ps 116, 10: Pasitikėjau ... : psalmininkas neabejojo, kad Dievas bus ištikimas savo pažadui išgelbėti.

4 Ps 116, 13: Nešiu vyno atnašą ... : pažodžiui Kelsiu išganymo taurę ... , t. y. liejamąją vyno atnašą, dėkodamas už išgelbėjimą. Žr. Iš 25,29; Sk 15,1-10.

5 Ps 116, 15: Brangi ... ištikimųjų mirtis: žmogiškai kalbant, Dievas turėtų laikyti savo ištikimųjų tarnų mirtį ir jų šlovės giesmių netektį per dideliu nuostoliu. Žinoma šis psalmininko jausmas sietinas su jo Šeolo – mirusiųjų pasaulio – samprata. Žr. Ps 6,6. Dievo akyse jo kankinių mirtis yra auksas, kuris buvo išgrynintas krosnyje. Žr. Išm 3,4-7.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.