12 Pagalbos[1] prašymas

Chorvedžiui. „Aštuntinė“.
Dovydo psalmė.
I
Gelbėk, Viešpatie!
Nebėra nė vieno teisuolio,
nerasi ištikimo žmogaus tarp mirtingųjų.
Visi meluoja – kaimynas kaimynui šneka
pataikūniškomis lūpomis ir veidmaine širdimi.
II
Teužčiaupia Viešpats pataikūniškas lūpas, –
tesulaiko kiekvieną pagyrūnišką liežuvį, –
sakantiems: „Liežuviu gausime, ko norime.
Mūsų ginklas – lūpos,
kas gali mums viešpatauti?“
III
[2]„Kadangi jie apiplėšia vargšus
ir beturčiai aimanuoja, nūn aš pakilsiu, –
sako Viešpats, –
suteiksiu jam saugią vietą, kurios ilgisi“.
IV
[3]Viešpaties pažadai yra gryni, –
sidabras, grynintas tiglyje,
septynis kartus valytas.
Tu, Viešpatie, mus ginsi,
saugosi mus nuo šios kartos per amžius.
Aplink visur nedorėliai bastosi,
visi giria, kas tarp žmonių nedora.

IŠNAŠOS

1 Ps 12, 1–9: Psalmininkas meldžiasi, prašydamas Dievo pagalbos prieš nedorėlių apgaulę (I) ir įžūlumą (II). Dievas jam pažada (III) ir suteikia pasitikėjimo (IV).

2 Ps 12, 6: Turbūt šie žodžiai yra kunigo arba Šventyklos pranašo tarti kaip oficialus padrąsinimas prašančiajam.

3 Ps 12, 7–9: Choras – numanoma daugiskaita mes – pataria remtis ką tik Dievo duotu pažadu ir prašo, kad pažadas būtų greitai įvykdytas.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.