127 Pasitikėjimas[1] Apvaizda

Pakopų giesmė. Saliamono.
I
Jei Viešpats nestato namo,
veltui triūsia tie, kurie jį stato.
Jei Viešpats nesaugo miesto,
veltui budi sargai.
[2]Tuščia jums anksti keltis
ir eiti vėlai gulti, –
jums, kurie valgote sunkiai uždirbtą duoną, –
nes Viešpats, kuriuos myli,
pasirūpina jiems tebemiegant.
II
Vaikai iš tikrųjų yra Viešpaties dovana,
įsčių vaisius – palaiminimas.
Lyg strėlės galiūno rankoje
yra jaunystėje žmogui gimę sūnūs.
Laimingas žmogus, turintis daug tokių strėlių;
jis niekad nebus nugalėtas,
kai susikirs su priešais vartuose.[3]

IŠNAŠOS

1 Ps 127, 1–5: Dvi trumpos psalmės (I ir II). Pirmoji (I) pabrėžia tiesą, kad be Dievo palaiminimo visos žmogaus pastangos yra tuščios, antroji (II) sveikina žmogų, kurį Dievas palaimino gausia šeima.

2 Ps 127, 2: Kristus mokė tos pačios tiesos, kad Dievo palaima ateina tiems, kurie nenuleidžia rankų varge, bet pasitiki jo Apvaizda. Žr. Mt 6,25-34; Mk 4,26-29; Lk 12,22-31.

3 Ps 127, 5: ... su priešais vartuose: ne su priešais, apgulusiais miestą, bet su ieškovais teisme. Miesto vartuose buvo didelė atvira vieta, kurioje vykdavo teismai. Kuo didesnė žmogaus šeima, tuo didesnė ten jo įtaka.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.