LVK (Rubšio, Kavaliausko vertimas; katalikų redakcija)
1 Ps 130, 1–8: Šeštoji Atgailos psalmė – De profundis – giedama meldžiantis už mirusiuosius. Apimtas didžio skausmo, psalmininkas šaukiasi Viešpaties (I), prašydamas atleidimo už savo nuodėmes (II); kaip jis pats pasitiki Dievo gailestingumu (III), taip turėtų Izraelis laukti Viešpaties atpirkimo.
2 Ps 130, 1: ... iš nevilties gelmių: iš dvasinės, ne fizinės kančios.
3 Ps 130, 4: ... kad tavęs pagarbiai bijotume: tikėjimas, kad Dievas yra mylintis ir gailestingas, turėtų vesti žmogų ieškoti jo atleidimo ir pagarbiai bijoti neįžeisti jo ateityje. Žr. Rom 2,4.
4 Ps 130, 7–8: Izraelį atpirko iš visų nuodėmių Kristus, dieviškasis Atpirkėjas. Žr. Lk 2,38.