132 Dievo[1] sandora su Dovydu

Pakopų giesmė.

A

I
Neužmiršk, Viešpatie, Dovydo
ir visų išvargtų jo vargų.[2]
Jis prisiekė Viešpačiui
ir pažadėjo Jokūbo Galingajam:[3]
„Į namus, kuriuose gyvenu, nežengsiu,
į lovos patalą negulsiu,
miego akims neduosiu,
akių nesumerksiu,
kol neparūpinsiu Viešpačiui vietos,
buveinės Jokūbo Galingajam“.[4]
II
Štai girdėjome apie ją Efratoje,[5]
atradome ją laukuose Jaaro.[6]
{Sakėme:} „Eikime į jo buveinę,
pulkime kniūbsčia prie jo pakojo“.[7]
Pakilk, Viešpatie, ir ateik
į savo poilsio vietą,
tu ir tavo galybės Skrynia!
Teapsivelka tavo kunigai teisumu,
tavo ištikimieji tešaukia iš džiaugsmo.
10 Tu pažadėjai savo tarnui Dovydui, –
neatmesk, Viešpatie, savo pateptojo.[8]

B

I
11 Viešpats prisiekė Dovydui
ir nuo savo pažado nesitrauks:
„Padarysiu vieną tavo sūnų karaliumi,
ir jis po tavęs viešpataus.
12 Jei tavo sūnūs bus ištikimi mano sandorai
bei mano įsakams, kuriuos jiems duodu,
tada ir jų sūnūs amžinai sėdės tavo soste“.
13 Nes Viešpats išsirinko Zioną, –
jis norėjo turėti jį savo Namais.
II
14 „Tai mano poilsio vieta amžinai, –
čia gyvensiu, nes toks mano noras.
15 Gausiai laiminsiu jo maisto išteklius,
vargšus pasotinsiu duona.
16 Jo kunigus aprengsiu teisumu,
ir jo ištikimieji šauks iš džiaugsmo.
17 Jame išželdinsiu Dovydo galybę;[9]
parengiau žibintą[10] savo pateptajam.
18 Jo priešus aprengsiu gėda,
bet ant jo švitės jo paties vainikas.

IŠNAŠOS

1 Ps 132, 1–18: Giesmė, primenanti žmonėms apie didįjį Dievo pažadą Dovydui, kad jo palikuonys visad karaliaus Zione. Ji yra panaši į Ps 89, bet ir skiriasi, nes joje nėra aimanų dėl dabarties sunkumų. Psalmininkas pradžioje prisimena, kaip padarė įžadą pastatyti Viešpačiui naują buveinę (A I); tada pasakoja, kaip Sandoros Skrynia buvo pernešta į Jeruzalę (A II). Antroje dalyje eina Viešpaties pažadas Dovydui, kad palaima lydės jo dinastiją (B I) ir Zioną, jo sostinę (B II).

2 Ps 132, 1: ... visų išvargtų jo vargų: susijusių su Šventyklos statymu. Žr. 1 Sam 7,1-7; 1 Kar 8,17.

3,4 Ps 132, 2. 5: ... Jokūbo Galingajam: vienas iš Viešpaties titulų. Žr. Pr 49,24; Iz 49,26; 60,16.

5 Ps 132, 6: ... Efratoje: Betliejuje, Dovydo gimtinėje. Žr. Rut 4,11.

6 Ps 132, 6: ... laukuose Jaaro: Miško laukuose, t. y. Kirjat-Jearimuose, kur Skrynia išbuvo per keletą kartų. Žr. 1 Sam 7,1-2; 2 Sam 6,2; 1 Kr 13,5-6.

7 Ps 132, 7: ... prie jo pakojo: prie Skrynios. Žr. Ps 99,5.

8 Ps 132, 10: ... savo pateptojo: karališkojo Dovydo palikuonio, vienalaikio su psalmininku. Kai kurie aiškintojai mano, kad ši psalmė yra iš prieštremtinio laikotarpio; pasak kitų, Viešpaties pateptasis yra Zerubabelis, potremtinis Dovydo palikuonis. Žr. Ez 3,2; Ag 1,1-2.23; Zch 4.

9 Ps 132, 17: ... galybę: pažodžiui ragą – galingą Dovydo palikuonį. Tai rodo ypač į Kristų, kurį pranašai vadina Dovydo atžala. Žr. Jer 23,5; 33,15; Zch 3,8; 6,12.

10 Ps 132, 17: ... parengiau žibintą: nuolat deganti lempa namuose buvo amžino palikuonio simbolis. Žmogui mirus be palikuonio, jo lempa buvo užpučiama. Žr. 1 Kar 11,36; 15,4; 2 Kar 8,19.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.