138 Padėka[1] Dievui už pagalbą

Dovydo.
I
Iš visos širdies dėkoju tau, Viešpatie,
angelų[2] artume giedu tau šlovės giesmę.
Puolu kniūbsčia prie tavo šventųjų Namų,
dėkoju tavo šventajam vardui
už tavo gerumą ir ištikimybę,
nes išaukštinai virš visų savo vardą ir pažadą.
Kai šaukiausi, manęs išklausei, –
suteikei man drąsos.
II
Visi žemės karaliai šlovins tave, Viešpatie,
nes išgirdo tavo pažadus.
Jie giedos apie Viešpaties kelius,
nes didinga yra Viešpaties garbė.
Juk nors Viešpats yra aukštybėse,
jis rūpinasi kukliaisiais,
o išpuikėliai negali nuo jo pasislėpti.
III
Nors man tenka bristi per didelį vargą,
tu mane palaikai gyvą.
Tu pakeli ranką prieš mano įtūžusius priešus,
išgelbsti mane tavo dešinė.
Viešpats man įvykdys savo užmojį.
Tavo ištikima meilė, Viešpatie, amžina, –
neatmesk savo rankų darbo.

IŠNAŠOS

1 Ps 138, 1–8: Dėkodamas Dievui už maldos išklausymą (I), psalmininkas nori, kad visi žemės didieji dėtųsi prie jo padėkos himno (II), nes jis yra tikras, kad Viešpats ir toliau pagelbės (III).

2 Ps 138, 1: ... angelų: hebrajiškai ’elohim{ų} artume. Žodis elohim ženklina Dievą, dievus ir kartais dieviškas būtybes – angelus. Žr. Ps 8,6; 97,7.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.