138 Padėka[1] Dievui už pagalbą
1 Dovydo.
I
Iš visos širdies dėkoju tau, Viešpatie,
angelų[2] artume giedu tau šlovės giesmę.
2 Puolu kniūbsčia prie tavo šventųjų Namų,
dėkoju tavo šventajam vardui
už tavo gerumą ir ištikimybę,
nes išaukštinai virš visų savo vardą ir pažadą.
3 Kai šaukiausi, manęs išklausei, –
suteikei man drąsos.
II
4 Visi žemės karaliai šlovins tave, Viešpatie,
nes išgirdo tavo pažadus.
5 Jie giedos apie Viešpaties kelius,
nes didinga yra Viešpaties garbė.
6 Juk nors Viešpats yra aukštybėse,
jis rūpinasi kukliaisiais,
o išpuikėliai negali nuo jo pasislėpti.
III
7 Nors man tenka bristi per didelį vargą,
tu mane palaikai gyvą.
Tu pakeli ranką prieš mano įtūžusius priešus,
išgelbsti mane tavo dešinė.
8 Viešpats man įvykdys savo užmojį.
Tavo ištikima meilė, Viešpatie, amžina, –
neatmesk savo rankų darbo.