IŠNAŠOS

1 Ps 139, 1–24: Mąstymo pobūdžio himnas Dievui, visur esančiam ir visa žinančiam. Jame psalmininkas apmąsto tiesą, kad Viešpats mato ir žino nesvarbu kur jis būtų (I); neįmanoma pabėgti nuo visa matančios Dievo akies (II); žmogaus Kūrėjas teikia žmogui jo likimą (III). Užtat psalmininkas ir ryžtasi nekęsti nedorėlių ir nuoširdžiai elgtis Dievo Artume (IV). Šios psalmės hebrajiškasis tekstas yra nukentėjęs perdavimo metu, keletas vietų kelia abejonių.

2 Ps 139, 2: ... kada atsisėdu ir kada atsistoju: posakis, apimantis visą žmogaus veiklą.

3 Ps 139, 9: ... aušros sparnus: pasiekčiau tolimiausius Rytų pakraščius.

4 Ps 139, 9: ... prie tolimųjų jūros ribų: įsikurčiau tolimiausioje Vakarų vietoje.

5 Ps 139, 12: {Tamsa ir šviesa tau yra tas pat.}: Dievui nėra nei tamsos, nei šviesos. Intarpas dviem eilutėms paaiškinti.

6 Ps 139, 15: ... žemės gelmėse: perkeltine prasme ženklina motinos įsčias, pabrėžiant paslėptą ir paslaptingą jaunos gyvybės brendimą.

7 Ps 139, 16–18: Šių eilučių hebrajiškasis tekstas yra nukentėjęs teksto perdavimo metu.

8 Ps 139, 18: ... dar su tavimi tebebūčiau: nors psalmininkas pasiektų savo pajėgumo ribas, mėgindamas suprasti Dievo prigimties paslaptį, begalinė Dievo prigimties paslaptis vis stovėtų prieš jį kaip neišsakoma tikrovė.

9 Ps 139, 24: ... amžinuoju keliu: senuoju tikėjimo protėvių eitu keliu. Žr. Jer 6,16.

SĄSAJOS