LVK (Rubšio, Kavaliausko vertimas; katalikų redakcija)
1 Ps 140, 1–14: Psalmininkas maldauja Dievą išgelbėti jį nuo smurtingų, klastingų priešų (I); priešai spendžia spąstus jo gyvybei, bet psalmininkas pasitiki Viešpačiu (II). Užtat jis prašo, kad priešų užmačios kristų ant jų pačių (III) ir Dievas pelnytai elgtųsi ir su nedorėliu, ir su doru žmogumi (IV).
2 Ps 140, 4: Panašiai vaizduojamas piktas liežuvis ir kitose psalmėse. Žr. Ps 52,4; 55,22; 58,5.
3 Ps 140, 6: Toks pat įvaizdis, susijęs su elgesiu medžiotojo, spendžiančio spąstus grobiui, randamas ir Ps 9,16; 31,5; 35,7; 57,7; 64,6. Žr. Mt 22,15; Lk 11,54.