145 Dievo[1] didybė ir gerumas
1 Himnas. Dovydo.
{’a}
Aukštinsiu tave, mano Dieve ir Karaliau,tavo vardą garbinsiu per amžių amžius.
2 {b}
Kasdien tave garbinsiu ir šlovinsiu tavo vardą per amžių amžius.
3 {g}
Didis yra Viešpats ir vertas didžios šlovės, – jo didybė yra nesuvokiama.
4 {d}
Viena karta girs kitai tavo darbus ir skelbs tavo galybę.
5 {h}
Apie tavo didybės garbingą spindesį ir apie tavo nuostabius darbus – aš mąstysiu.
6 {v}
Žmonės garsins tavo pagarbią baimę keliančius darbus, ir aš skelbsiu tavo didybę.
7 {z}
Jie apsakys garsą tavo dosnaus gerumo ir džiugiai giedos apie tavo teisumą.
8 {ḥ}
Atlaidus ir gailestingas yra Viešpats, lėtas pykti ir pilnas gerumo.
9 {ṭ}
Geras kiekvienam yra Viešpats ir gailestingas visiems savo kūriniams.
10 {j}
Tedėkoja tau, Viešpatie, visi tavo kūriniai ir visi tavo ištikimieji tave tegarbina.
11 {k}
Tepasakoja apie tavo karalystės garbę, tavo galybę tegarsina,
12 {l}
kad paskelbtų visai žmonijai tavo žygius ir garbingą tavo viešpatavimo spindesį.
13 {m}
Tavo viešpatavimas – amžinas viešpatavimas, tavo valdžia tveria per visas kartas.
{n}[2]
Viešpats yra ištikimas visais savo žodžiaisir maloningas visais savo darbais.
14 {s}
Viešpats prilaiko kiekvieną, kas klumpa, pakelia visus gyvenimo palaužtus.
15 {‘a}
Visų akys žvelgia į tave su viltimi, – tu duodi jiems peno, kai reikia.
patenkini kiekvieno gyvūno troškimą.
17 {ẓ}
Visi Viešpaties keliai yra teisūs ir gailestingi visi jo darbai.
18 {q}
Viešpats yra arti kiekvienam, kas jo šaukiasi –
visiems, kas jo nuoširdžiai trokšta.
19 {r}
Tenkina norus tų, kurie jo pagarbiai bijo, – jų šauksmą girdi ir juos gelbsti.
20 {š}
Viešpats saugo kiekvieną, kas jį myli, bet nedorėlius jis sunaikins.
21 {t}
Teskelbia mano burna Viešpaties šlovę, ir visa, kas gyva, tešlovina jo vardą dabar ir per amžius!
