146 Laimingas[1], kas Dievu pasitiki
1 Šlovinkite Viešpatį!
Šlovink Viešpatį, mano siela!
2 Šlovinsiu Viešpatį visą gyvenimą,
giedosiu šlovės giesmes savo Dievui,
kol gyvas būsiu.
I
3 Nepasitikėkite didžiūnais –
mirtinguoju, kuris negali išgelbėti.
4 Kai dvasia jį palieka,
jis sugrįžta į dulkes, –
tą pačią dieną žūva visos jo svajonės.
II
5 Laimingas žmogus,
kurio pagalba yra Jokūbo Dievas, –
dedantis viltį į Viešpatį, savo Dievą,
6 kuris sukūrė dangų ir žemę,
jūrą ir visa, kas juose.
Jis amžinai laikosi savo pažadų, –
7 gina nuskriaustųjų teises,
alkaniems parūpina duonos.
Viešpats išlaisvina kalinius,
8 Viešpats atveria akis akliesiems.
Viešpats pakelia gyvenimo palaužtuosius,
Viešpats myli teisiuosius.
9 Viešpats saugo ateivius,
padeda našlaičiui ir našlei,
bet suvingiuoja nedorėlių kelią.
10 Viešpats amžinai viešpataus,
tavo Dievas, Zione, per visas kartas.
Šlovinkite Viešpatį!