1 Ps 2, 1–12: Mesijinė psalmė, t. y. rodanti į Mesiją – Kristų. Psalmininkas vaizduoja tautų sukilimą prieš Dievą ir jo pateptąjį karalių (I), Dievo atsakymą (II), mesijinį įsaką (III) ir maištininkams duotą įspėjimą (IV).
2 Ps 2, 2: ... pateptąjį: hebrajiškai mašijah – iš čia žodis Mesijas, graikiškai christos – iš čia žodis Kristus. Karalius ir vyriausiuosius kunigus hebrajai įvesdavo į jų tarnybos pareigas, patepdami aliejumi. Žr. Ts 9,8; 1 Sam 9,16; 16,12-13; Kun 8,12; Sk 3,3.
3 Ps 2, 3: Kalba maištininkai.
4 Ps 2, 6: Kalba Dievas. ... Ziono – savo šventojo kalno: Dievo kalnas buvo Sinajus, kur Mozė susitiko su Dievu ir gavo iš jo Įstatymą (žr. Iš 3,1; 18,5; 24,12-18; Įst 33,2; 1 Kar 19,8). Saliamonui pastačius Šventyklą ant Ziono kalvos (žr. 2 Sam 5,7-9), ši kalva tapo ypatingu kalnu, ant kurio gyveno Dievas ir į kurį žmonės lipdavo jo pagarbinti (žr. Įst 12,2-3b). Ziono kalnas davė savo vardą visai Jeruzalei – mesijiniam miestui, į kurį susirinks visos tautos. Žr. Iz 2,1-3; 11,9; 24,23; 56,7; Jl 3,5; Zch 14,16-19; Apr 14,1; 21,1.
5 Ps 2, 7: Aš ... : Dievo pateptas mesijinis karalius. Mesijinis karalius vaizduojamas kaip galiūnas.
6 Ps 2, 12: ... reikškite pagarbą: pažodžiui bučiuokite jam kojas.