20 Malda[1] už karalių karo metu

Chorvedžiui.
Dovydo psalmė.
I
Teišklauso tave Viešpats negandos dieną,
Jokūbo Dievo vardas tesaugo tave! {Sela}
Tesiunčia tau pagalbą iš šventovės,
iš Ziono tepalaiko tave!
Teatsimena visas tavo atnašas,
ir tavo deginamosios aukos jam tepatinka!
Tesuteikia tau, ko tavo širdis trokšta,
ir kiekvieną tavo užmojį teįvykdo.
Kad šauktume iš džiaugsmo dėl tavo pergalės
ir keltume vėliavas mūsų Dievo vardu.
Tepatenkina Dievas visus tavo prašymus!
II
Nūn žinau, kad Viešpats padeda savo pateptajam, –
išklauso jo savo šventajame danguje
ir savo dešine suteikia jam didžių pergalių.
[2]Vieni didžiuojasi savo karo vežimais,
o kiti – savo žirgais,
bet mes didžiuojamės vardu Viešpaties, mūsų Dievo.
Anie suklups ir kris,
o mes pakylame ir stovime.
10 Suteik karaliui pergalę, Viešpatie,
išklausyk mūsų, kai šaukiamės!

IŠNAŠOS

1 Ps 20, 1–10: Ps 20 ir 21 viena kitą papildo ir turi panašią sandarą. Pirmoji, giedama prieš mūšį, išreiškia gerus linkėjimus karaliui (I) ir laiduoja pergalę (II). Antroji, giedama po mūšio, dėkoja Dievui už pergalę (I) ir vėl prašo palaiminimo karaliui (II). Abi psalmės baigiasi refrenu, kurį gieda žmonės.

2 Ps 20, 8: Pamaldieji pasitiki ne medžiaginėmis priemonėmis, bet Dievo pagalba, kurios jie šaukiasi. Žr. 1 Sam 17,45; Iz 31,1; 36,9.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.