24 Prie[1] Šventyklos vartų

Dovydo psalmė.
I
Žemė ir visa, kas joje, yra Viešpaties, –
pasaulis ir visi jo gyventojai,
[2]nes jis pastatė jį ant gilių vandenų
ir įtvirtino virš požeminių upių.
II
[3]Kas gali kopti į Viešpaties kalną?
Kas gali įeiti į jo šventąją buveinę?
Tas, kurio rankos nekaltos ir širdis tyra,
kuris netrokšta to, kas tuščia,
ir neprisiekinėja apgaulingai artimui.
Jis gaus Viešpaties palaiminimą,
teisų atlygį Dievo, savo Gelbėtojo.
Tokia yra bendrija tų, kurie į jį kreipiasi
ir ieško Jokūbo Dievo veido. {Sela}
III
Pakelkite savo sąramas,[4] vartai!
Plačiai atsidarykite, amžinosios durys,
kad įžengtų Garbės karalius!
Kas gi tas Garbės karalius?
Tai Viešpats, stiprus ir narsus,
Viešpats, galingas mūšyje.
Pakelkite savo sąramas,[5] vartai!
Plačiai atsidarykite, amžinosios durys,
kad įžengtų Garbės karalius!
10 Kas gi yra tas Garbės karalius?
Galybių Viešpats
jis yra tas Garbės karalius! {Sela}

IŠNAŠOS

1 Ps 24, 1–10: Po posmelio visuotinei Dievo galybei pašlovinti (I) psalmė aptaria dorovinius reikalavimus, saistančius Šventyklos pamaldų dalyvius (II), ir tada cituoja žodžius, kurie buvo giedami, kai Sandoros Skrynia buvo nešama į Ziono kalną – Šventyklą. Psalmėje jaučiamas chorų pokalbis. Atrodo, kad psalmė buvo sukurta liturginiam naudojimui. Žr. 2 Sam 6,12-15.

2 Ps 24, 2: Pasak senovės Visatos sampratos, žemė buvo laikoma plokščiu skrituliu, įtvirtintu ant plataus požeminio vandenyno – Bedugnės. Žr. Ps 33,7.

3 Ps 24, 3–5: Ps 15 yra panaši savo sandara ir turiniu: klausimas – atsakymas su nurodytomis sąlygomis – užsklanda.

4,5 Ps 24, 7. 9: ... savo sąramas: pažodžiui savo galvas. Tarpduris laikomas per žemu didžiam Dievui įeiti. Vartai ir durys yra arba Šventyklos, arba senosios jebusitų tvirtovės.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.