26 Nekalto[1] žmogaus malda

Dovydo.
I
Paskelbk, kad esu nekaltas, Viešpatie!
Juk aš dorai elgiuosi
Tirk mane, Viešpatie, ir bandyk, –
išbandyk mano norus ir mintis.
II
Juk tavo ištikima meilė man akyse,
tavo ištikimybė mane veda.
Su nedorais žmonėmis nesusidedu,
su veidmainiais nesimaišau.
Pikta darančių draugės nekenčiu,
nedorų žmonių vengiu.
Plaunu rankas[2] nekaltumo ženklan
ir einu aplink tavo aukurą, Viešpatie,
balsu skelbdamas savo padėką
ir apsakydamas visus tavo nuostabius darbus.
Viešpatie, aš myliu Namus, kuriuose gyveni,
tavo šlovės buveinę.
III
Nenušluok manęs drauge su nusidėjėliais
nei mano gyvasties su žmogžudžiais.
10 Jų rankose piktos užmačios,
pilna kyšių jų dešinė.
11 O aš darau, kas dora;
atpirk mane ir pasigailėk manęs.
12 Mano kojos stovi ant lygios žemės;[3]
Sueigose šlovinsiu Viešpatį.

IŠNAŠOS

1 Ps 26, 1–12: Pareikšdamas savo nekaltumą (I), psalmininkas išskaičiuoja savo dorybes (II), kad Dievas nepasmerktų jo drauge su nedorėliais (III).

2 Ps 26, 6: Plaunu rankas ... : nors rankų plovimas buvo liturginis veiksmas (žr. Iš 30,19.21; 40,31), čia turbūt rankų plovimą reikia suprasti perkeltine prasme (žr. Iz 1,16).

3 Ps 26, 12: ... ant lygios žemės: esu saugus, nes nėra pavojaus užkliūti ir suklupti. Šį posakį galima sieti su lygia vieta Šventyklos kieme arba perkeltine prasme su doru elgesiu.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.