28 Prašymas[1] ir padėka
1 Dovydo.
I
Tavęs šaukiuosi, Viešpatie,
mano Uola, nebūk man kurčias.
Juk, jeigu tylėsi, būsiu kaip tie,
kurie žengia į Duobę.
2 Išgirsk mano maldavimo balsą,
kai šaukiuosi tavo pagalbos,
tiesdamas rankas tavo šventosios buveinės link.[2]
3 Nenutempk manęs su nedorėliais,
su pikta darančiais –
su žmonėmis, kurie kaimynus draugiškai sveikina,
o širdyje pikta puoselėja.
4 [3]Atmokėk jiems pagal jų darbus –
už jų veiksmų piktumą.
Atmokėk jiems už jų rankų darbus,
atiduok jiems, ką jie užsidirbo!
5 Kadangi jie nepaiso Viešpaties veiksmų
nei jo rankų darbo,
jis sužlugdys juos ir daugiau nebeatkurs.
II
6 Tebūna pašlovintas Viešpats,
nes jis išgirdo mano pagalbos šauksmą.
7 Viešpats yra mano stiprybė
ir mano skydas, –
pasitiki juo mano širdis.
Jis man padėjo, ir mano širdis džiūgauja, –
giesme aš jam dėkoju.
III
8 Viešpats yra savo tautos stiprybė,
tvirtovė savo pateptajam išgelbėti.
9 Gelbėk savo tautą ir laimink savo paveldą!
Būk jų Ganytojas ir rūpinkis jais amžinai!