LVK (Rubšio, Kavaliausko vertimas; katalikų redakcija)
1 Ps 29, 1–11: Po kvietimo šlovinti Dievą (I) ši psalmė aprašo nuostabią teofaniją – Dievo didybės apreiškimą baisioje audroje (II) – ir baigiasi malda už tautą (III). Dievo atėjimas Šventajame Rašte aprašomas neįprastais gamtos reiškiniais. Žemės drebėjimas, audra, vėtra prašnekina žmogų likiminiu – būties – klausimu.
2 Ps 29, 1: ... dangiškieji: pažodžiui Dievo sūnūs. Nors šis posakis, apskritai kalbant, ženklina angelus, kaip antai Job 1,6; 2,1; 38,7, šiame tekste galima jį suprasti kaip ženklinantį teisius, dorus žmones. Labai panašus kreipinys į tautų šeimas randamas Ps 96,7-9. Žr. Ps 89,7.
3 Ps 29, 3: Viešpaties balsas ... : griaustinis ir žaibas – audros garsai – priskiriami tiesiog Dievui. Dievo atėjimas ženklinamas audros įvaizdžiais, nes audra prašnekina pačią žmogaus būtį.
4 Ps 29, 6: ... šokdina Libaną: kalnai vaizduojami lyg šiurpo apimti – turbūt turima galvoje žemės drebėjimas. Žr. Ps 114,4.6-7. Hermono kalnas tekste vadinamas Sirion{u} – finikiečiams įprastu vardu. Keletas psalmės posakių užtinkami ir Ugarite, šiaurinėje Finikijoje – nūdienėje Sirijoje – atrastuose XV a. prieš Kristų kanaaniečių tekstuose.
5 Ps 29, 8: ... Kadešo tyrus: įprasta šią vietovę tapatinti su Kadešo oaze šiaurinėje Sinajaus pusiasalio dalyje. Žr. Sk 20,1. Atrodo, kad ji buvo šiaurinėje Palestinoje, nes šie Kadešo tyrai minimi ir ugaritų raštuose kaip Libano ir Hermono kalnų dalis.