3 Pasitikėjimas[1] Dievu pavojuje

Dovydo psalmė.
Kai jis bėgo nuo savo sūnaus Absalomo.
I
Ai, Viešpatie, kiek daug yra mano priešų!
Daug tų, kurie mane puola!
Apie mane daugelis sako:
„Dievas jo neišgelbės!“ {Sela}[2]
Bet tu, Viešpatie, esi man skydas nuo pavojaus;
mano garbė – tu pakeli mano galvą!
II
Šaukiuosi balsu Viešpaties,
jis išklauso mane nuo savo šventojo kalno. {Sela}
Kai guluosi ilsėtis ir užmiegu,
atsibundu, nes visą naktį Viešpats mane saugo.[3]
Nebijau net dešimties tūkstančių priešų,
puolančių mane iš visų pusių.
III
Ateik, Viešpatie!
Išgelbėk mane, mano Dieve!
Juk tu mano priešams antausius skaldai,
nedorėliams dantis išdaužai.
Išgelbėjimas Viešpaties valioj;
tavo palaiminimas tebūna tavo tautai! {Sela}

IŠNAŠOS

1 Ps 3, 1–9: Psalmininkas, priešų supamas, maldauja Dievą padėti (I), žadina savyje pasitikėjimą Dievu (II) ir meldžiasi už save ir tautą (III).

2 Ps 3, 3: {Sela{h}: liturginė nuoroda. Jos tiksli prasmė nežinoma. Spėjama, kad ja nurodoma daryti pauzę – stabtelėti.

3 Ps 3, 6: ... mane saugo: Bendrijos Tėvai pritaiko šią eilutę Kristaus mirčiai ir Prisikėlimui.

SĄSAJOS

DĖMESIO!

Norėdami išskleisti 6-ąjį paieškos atsakymų kontekstinį langą, uždarykite bent vieną iš jau išskleistų – galima išskleisti tik 5 kontekstinius langus.